Agnė ir Dikis

„Mes su Dikiu esame labai artimi, neišskiriami draugai. Ne tik kartu leidžiame laiką, bet ir švenčiame gimtadienius.“

 

Esu Agnė, gyvūnus myliu nuo pat vaikystės. Atrodo, jog juos savo širdyje galėčiau sutalpinti visus iki vieno. Kai buvau dar maža mergaitė, maždaug penkerių metų, mano svajonė buvo turėti mažą šuniuką. Norėjau turėti augintinį, kuriuo galėčiau rūpintis, su kuriuo leistume laiką kartu, būtume neišskiriami draugai.

Ir štai vieną lemtingą vasaros dieną, išaušus mano šeštajam gimtadieniui, tėvai mane nusivežė pas moterį, kurios kalytė buvo atsivedusi šuniukų. Man buvo labai smagu, kai pati turėjau galimybę pažvelgti iš arčiau ir susipažinti su šiais mažyliais. Šuniukai laukė, kad kas juos pasiimtų, nes kitaip jie būtų išgabenti į prieglaudą ar su jais būtų kaip nors susidoroję. Nors čia buvo daug jauniklių, visgi vienas šuniukas išsiskyrė iš viso būrio. Jis nedrąsiai žiūrėdamas į mane pradėjo vizginti uodegą, šokinėti ir vis sekiojo man iš paskos. Sunku buvo patikėti – jis džiaugėsi mane pamatęs! Po kurio laiko, praleisto ten, pajutau, jog tai šis mažylis ir taps mano gyvenimo kompanionu. Taigi mažas, rudas, trumpomis kojytėmis ir gailiomis akytėmis į mane žvelgiantis padarėlis išvažiavo su manimi į namus. Tai viena iš tų nepamirštamų, įsimintinų akimirkų mano gyvenime. Dar labiau džiaugiausi, jog šitaip įsigijau ne tik geriausią draugą, bet ir išgelbėjau mažam šuneliui gyvybę. Tik po kurio laiko sužinojau, jog jais būtų buvę atsikratyta, jei niekas nebūtų jų priglaudę.

Nė karto nesigailėjau nei apskritai dėl sprendimo pasiimti šunį, nei dėl to, kad išsirinkau būtent Dikį. Džiaugiuosi, jog aplinkoje tvyranti energija ir noras atsikratyti juo neigiamos įtakos šuniukui nepadarė. Nuo pat pirmos gyvenimo dienos pas mus Dikis jautėsi puikiai ir galėjo gyventi aprūpintą, užtikrintą bei visavertį gyvenimą. Laikui bėgant, aš ne tik pajutau mus siejantį stiprų ryšį, bet visiškai pažinau jį, galiu nuspėti net jo ketinimus. Taigi mes su Dikiu esame labai artimi, neišskiriami draugai. Ne tik kartu leidžiame laiką, bet ir švenčiame gimtadienius. Dikis yra labai supratingas, guvus, mėgstantis žaidimus, aktyvus šuo. Jis ne kartą yra padėjęs man… Yra išgelbėjęs kitų mano augintinių gyvybę, dėl to galiu dar labiau juo didžiuotis. Tai padaryti jam padeda jo besiveržiantis drąsumas, kuris žavi ir aplinkinius. Jis nebijo pakovoti ir net nesigąsdina už jį didesnių priešų ar pavojų. Dikis yra tikrai nepaprastas šuo, be kurio dabar jau negalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo.

Mūsų namuose jis yra visų mylimas ir aprūpintas, o šalia – didžiulė teritorija, sodas, kur jis gali dūkti, lakstyti, žaisti. Dikis labai draugiškas su žmonėmis, tačiau nelabai mėgsta ir vengia mažų vaikų. O smagiausia tai, jog kiekvieną dieną grįžusi iš mokyklos matau tą patį vaizdą: džiaugsmu trykštantį ir iš laimės šokinėjantį savo geriausią draugą. Jis visuomet mane pasitinka laukdamas prie vartelių.

Prieš įsigydama šuniuką tikriausiai net nebūčiau pagalvojusi, koks iš tikrųjų svarbus jis taps mano gyvenime ir kiek daug laimės jo buvimas šalia suteiks man. Dabar mąstau visai kitaip ir galiu teigti, jog būtent šuo yra geriausias žmogaus draugas.

 

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Fotografė Greta Kniežaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alisa ir Jūratė
Pūkis ir Agnė