“Uoga labai mėgsta dėmesį, tad diena, praleista didelėje žmonių kompanijoje – pati geriausia diena pasaulyje.“

Visada sakau, jog geriausi dalykai atsitinka netikėtai. Taip netikėtai pas mane atsirado ir Uoga. O susitikome, atrodo, niekuo neišsiskiriantį praeitų metų kovo savaitgalį VšĮ „Penkta Koja“, kai lydima draugės lankiau globotinius. Prižiūrėtojai atidarius vieno kambarėlio duris, iš jo išsprūdo 5 nuostabaus grožio takso mišrūnų mažyliai, tarp jų buvo ir Uoga. Papuolė pirma į glėbį, ilgiausiomis kojomis, juoda kaip anglis ir nuniurkyta nuo galvos iki kojų. Suvokiau, kad turiu šunį, tik pakeliui namo. Jausmas toks, kai eini į egzaminą nepasiruošęs ir galvoji, kas bus. O buvo ir yra labai gerai!  Nuo to laiko namai prisipildė laimės, meilės, o kartu ir chaoso.

Uoga yra labai aktyvus šuo. Gali ištisą dieną lakstyti pievoje, dūkti su kitais šunimis, nueiti 15 kilometrų, o parėjusi namo dar ateis su kamuoliuku dantyse ir paprašys pažaisti. Labai mėgsta dėmesį, tad diena, praleista didelėje žmonių kompanijoje – pati geriausia diena pasaulyje.  O bandydama įsitaisyti kam nors ant kelių, vis dar mano, jog ji yra tas pats 3 mėnesių šuniukas naiviomis akimis. Gal dėl to ir lengvai užkariauja žmonių širdis.

Turėdama Uogą, daug ko išmokau. Labiausiai – kantrybės ir mažiau pykti. Na, o kam nepasitaiko netyčia nuplėšti tapetą, nugraužti batų padus, suplėšyti pasą ar suvalgyti pusę torto. Arba pasileisti laukais tekinomis ir neleisti būti pagaunamai, o po to, kaip niekur nieko ir vizginant uodegą, pareiti pas šeimininkę.

Esu dėkinga likimui už Uogą, nes ji – vienas geriausių dalykų, atsitikusių mano gyvenime.

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė