“Mes visi pasikeitėme, JI išmokė mus tvarkos: laikyti daiktus savo vietose, režimo, daugiau laiko būti gryname ore, būti aktyviais, pastebėti gamtos reiškinius ir juos naujai vertinti, pagaliau neskubėti ir mėgautis laiku.”

Mūsų namuose JI atsirado žvarbų sausio vakarą. Buvo sekmadienis, kaip visada su dukra leidome laiką ir mums šnekučiuojantis ji parodė “Tautmilės prieglaudėlės” skelbimą apie išmestą mažylę. Mus labai sujaudino kalytės atsiradimo prieglaudoje istorija. JĄ ir dar keturis mažylius beširdžiai dvikojai išmetė į gatvę… Susisiekiau su prieglaudos savanore pasiteirauti, kaip galima būtų paimti mažylę. Savanorė paaiškino, kad prieglaudoje labai šalta ir mažylę pasiėmė globėja. Susisiekusios su ja nieko nelaukdamos nuskubėjome į jos namus. O tada jau laukė pirma pažintis ir nuostabių rudų akių žvilgsnis, po kurio mes visiškai pametėme galvas. Globėja paaiškino, kad galime paimti mažylę savaitei, ir, jei matysime, kad nesusitvarkome, grąžinti. Tie žodžiai taip suspaudė širdį – kaip atiduoti, paimti, pažaisti ir vėl atiduoti… Ne ne ne, to nebus. Tą vakarą mes JĄ išsivežėme.

Tiesa, kalytės atsiradimas mūsų namuose buvo siurprizas vyrui ir sūnui. Žinoma, kaip vyrai, jie iš karto dėstė argumentus, kad butas netinka auginti šuniui, kad būsime priklausomi nuo augintinio ir t. t. Visa tai tik stereotipai, giliai įsišakniję mūsų visuomenėje. Mylėti, auginti, rūpintis, dalintis džiaugsmu, geromis emocijomis – tai svarbu. Mes visi pasikeitėme, JI išmokė mus tvarkos: laikyti daiktus savo vietose, režimo, daugiau laiko būti gryname ore, būti aktyviais, pastebėti gamtos reiškinius ir juos naujai vertinti, pagaliau neskubėti ir mėgautis laiku. JI tiek duoda meilės, JI tokia atsidavusi. Taip mes gyvename, mokomės, dalijamės meile ir šiluma. Esame dėkingi prieglaudėlei už šį stebuklą, savanoriams – už atsidavimą ir valandų neskaičiuojantį darbą ir globėjams už jų plačias širdis!

Jūsų projektui atskira padėka ir pagarba už visuomenės švietimą!

Fotografė Rasa Tamašauskaitė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė