“Einšteinas yra nepaprastas šuneliukas, kuris turi neišmatuojamą kiekį meilės ir šilumos.”

Einšteinas pas mus atsirado labai netikėtai!

O viskas buvo taip… Sesė vis sakydavo, kad jų statybose apsilanko nepiktybinis šuniukas. Todėl ten važiuodama vis paimdavo ėdalo (pati tuo metu turėjo du šuniukus). Kartą ir mes su Mantu nusprendėme apsilankyti statybose. Ir susitikome jį… Purviną, susivėlusį, tačiau nepaprastai spindinčių akių šuneliuką! Jis sėdėjo visai prie pat ir vizgindamas uodegytę, iškišęs liežuvį džiaugsmingai žiūrėjo. Pasakiau jam: „LABAS“, ir jis pakėlė leteną! Tai buvo tarsi pasaulio stebuklas! Taip pradėjau krykštauti, o jis šalia šokinėti! Buvo aišku, kad daugiau išsiskirti su šiuo ką tik sutiktu šuniuku nenoriu.

Taigi dar tą pačią dieną išsiaiškinome, kokia tvarka yra paimant šuniuką iš gatvės. Gavome puikią konsultaciją iš GGI (“Gyvūnų gerovės iniciatyvos”) vadovės Beatričės, ačiū Tau. Jau po poros dienų buvome pasiruošę gaudyti tą mielą šuneliuką. Atvykus prie statybų, jis vis dar buvo ten, o lėtai priėjus ir norint prisegti jam pavadėlį – visai nesipriešino. Tada kartu nuėję iki mašinos įdėjome į transportavimo dėžę ir išvažiavome į veterinarijos kliniką. Ten pasakė, kad šuniukas yra maždaug 5 metų amžiaus ir rimtų ligų neturi. Labai apsidžiaugę parsivežėme jį namo! Dar tą pačią dieną parašėme savivaldybei bei iškabinome daugybę plakatų visame rajone.

Ištraukėme iš sprando gal 8 prisisiurbusias erkes, maudėme gal 7 kartus, kol pagaliau purvas liovėsi bėgęs nuo pilko kailiuko. Kaip vėliau paaiškėjo, nuo auksinės spalvos kailiuko! Išmaudę davėme kilimėlį, į kurį jis mielai ir žaismingai trynėsi. Dar tą patį vakarą jis leido jam pakasyti pilvuką.

Tarp kitko, skambučių sulaukėme nemažai, tačiau skambintojai pasakojo apie tai, kad jį matė jau kelis mėnesius valkataujantį. Kitas moters balsas ragelyje pasakojo, kad kai ji išeidavo su savo šuniuku pasivaikščioti, šis šuniukas sekiodavo juos kilometrų kilometrus palaikydamas kelių metrų atstumą. Matyt, tikėjosi rasti naujus šeimininkus ar gauti skaniuką.

Namuose pradžioje paliktas vienas kaukdavo ir prasilenkti su kitais šunimis ramiai negalėjo. O dabar Einšteiniukas ramumo įsikūnijimas, kuris kas kartą pamatęs kitą šuniuką bėgs pasisveikinti ir pasiuostyti. Tačiau sutikęs piktesnį šunį, kuris rodo dantis ar balsą, Einšteinas atskaitys moralą, paklusniai nueidamas, tačiau vis atsisukdamas atgal ir juokingai palodamas: „vau vau vauuuu“.

Kalbant apie šuniuko psichologines traumas, buvo momentų, kai tiesiog norėdami paimti daiktą nuo aukštesnės lentynos pakeldavome ranką, o tą pamatęs Einšteiniukas susigūždavo… Panašu, kad buvo muštas, kas yra žaisliukai, irgi nežino. Bet jis nepaprastai džiaugiasi kartu šokinėdamas, lakstydamas ir žaisdamas gaudynes. Visą savo žaismingumą ir nepaprastą paklusnumą pademonstravo geriausiai savo grupėje baigęs pradinukų mokyklėlę!

Viena nepaprasta savybė mus labai nustebino – kad Einšteinas mėgsta dainuoti. Išgirdęs ilgas natas, jis prisijungia ir stengiasi pataikyti į toną kaukdamas. Taip ir gimė komanda „I LOVE YOUUUU“, kurią sakant antrą kartą Einšteinas prisijungia traukti ilgų natų.

Jau pusantrų metų gyvename su Einšteiniuku, o tokį vardą gavo dėl nepaprastai greitai išmokstamų komandų ir savotiškai panašios „ševeliūros”.

Visą laiką svajodavau apie šuniuką, galvojau, kokio norėčiau, su ašaromis akyse žiurėdavau filmus apie šuniukus, pvz., legendinį Hačiko šuniuką. Žiūrėdama galvodavau, koks beribis atsidavimas, kokia besąlyginė meilė, tačiau, kad tai taps realybe, negalėjau patikėti.

Einšteinas yra nepaprastas šuneliukas, kuris turi neišmatuojamą kiekį meilės ir šilumos. Kai dirbame, jis gulėdamas sėdmaišyje stebi mus. Bet pamatęs, kad yra atokvėpio minutėlė ar dėmesys nebėra sutelktas į darbą, jis per 2 sekundes ateis ir glaustysis kaip katinas! Snukučiu lengvai kilstelės ranką tarsi sakydamas: „Paglostyk mane! Paglostyk!“. Tada pradėjus glostyti nugarytę, po truputėlį „susileis“ ir galiausiai jau gulėdamas ant nugaros nebyliu žvilgsniu sakys, kad nori „kasi kasi pilvuką“.

Kyla klausimas, ar galima nusipirkti laimę? Meilę? Visa tai ir dar daugiau galima rasti gatvėje… Viename 9,5 kg šuneliuke su beribe širdute!

Foto Greta Kniežaitė Novikovienė