Ieva ir Nika

“Nepaisant Nikos išdaigų, ji puikiai moka paguosti, kai liūdna, padeda galvą ant kelių ir liūdi kartu.”

„Penktos kojos“ puslapyje pastebėjau du mažulyčius šuniukus ir su vyru nusprendėme nuvykti į šią prieglaudą. Mus supažindino su daugybe šuniukų, taip pat ir su tais dviem pastebėtais mažyliais. Viena jų pati atėjo prie vyro ir prisiglaudė. Taip Nika pati išsirinko mus. Tuo metu jai tebuvo 1,5 mėnesio. Vardą rinkome kartu su vyru, buvo tikrai daug variantų, tačiau man tiesiog lipo Nika. Aš ją ėmiau taip vadinti, tai taip ir liko šis vardas. Nika nuo pat mažens buvo tikra išdykėlė, be galo meili, imli mokytis komandų, tad keletą jų pavyko išmokyti.

Didžiausia išdaiga, kurią mums iškrėtė Nika, tai kažkokiu būdu sugebėjo užsirakinti iš vidaus ir grįžę namo negalėjome įeiti. Teko nakvoti pas tėvus, kurie netoli gyvena, o ryte kviestis meistrą. Be to, Nika labai mėgsta ieškoti vabaliukų, tad kieme dažnai randame po naują duobutę. Nepaisant Nikos išdaigų, ji puikiai moka paguosti, kai liūdna, padeda galvą ant kelių ir liūdi kartu. Nika labai mėgsta būti glostoma, todėl dažnai ateina pas mus ir pati galvos mostu užmeta ranką ant savo kupros. Galime pasidžiaugti, kad ji leidžia naktimis miegoti, tačiau jei miegame ilgiau nei iki 8 val., ji mus žadina inkšdama. Su Nika kartu esame jau 2,5 metų ir vis labiau ją mylime!

 

Fotografas Vytautas Stirbys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Kristina, Tomas ir Pupa
Ingrida, Regimantas, Pūkė ir Hačis