„Bariukas yra mums gyvenimo džiaugsmo pavyzdys.“

Mūsų istorija gal kiek kitokia, bet viena yra bendra – tai meilė ir draugystė. Mūsų šiurkščiaplaukiui taksiukui Bariui jau devyneri, iš kurių ketverius metus jis nevaldo galinių kojyčių. Taip jau nutiko, kad mūsų linksmuolis, judruolis medžiotojas, stirnų gaudytojas ir t. t. susirgo babezioze, sunkiai sirgo… Bet pagijo, nes jis kovotojas. Tai jam nesutrukdė būti gaujos vadu ir toliau.

Bet, kaip sakoma, bėda viena nevaikšto, ir vieną gražią vasaros dieną Bariukas „atsisėdo“ ir jau pats niekada nebepakilo ant savo keturių kojyčių. Iki šiol nesuprantame, kodėl vet. gydytoja delsė daryti operaciją, gal buvo labai pavargusi, gal… Tai jau tegul lieka jos sąžinės reikalas, bet stuburo išvaržos operacija buvo nesėkminga. Mums buvo pasakyta: „norite – žaiskite“. Tikiuosi, suprasite, ką gydytoja turėjo galvoje, tai pasakydama. O mes „žaidžiame“ ir „žaisime“ tiek, kiek reikės, nes Bariukas yra mums gyvenimo džiaugsmo pavyzdys.

Foto @Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė