“Tėvai visuomet laukia mūsų atvykstant su Lakiu, pajuokaudami, kad parvežame anūką.”

Kovo 26 dieną mūsų gyvenimas pasikeitė. Tą dieną rankose laikydami mažytį šuniuką mes supratome, kad tai jis – naujasis mūsų šeimos narys, mūsų naujasis draugas, mūsų gyvenimo dalelė. Tą dieną mes pasiryžome į savo gyvenimą priimti džiaugsmą ant keturių kojyčių. Pavadinome jį Lakiu.

Gyvename šiaurinėje Danijos dalyje. Čia gražu. Jūrų apsuptą šalį skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros. Gyvenimo tempas lėtesnis nei Lietuvoje. Žmonės labai malonūs, nuolat su šypsena veide. Dauguma danų augina šunis, populiaru auginti po kelis vienu metu. Bevaikščiojant jūros krantu nuolat sutiksi žmones su šunimis, o einant miesto gatvėmis prasilenksi su žaviu, uodega mosuojančiu retriveriu. Prasilenkdama šypsaisi, kartas nuo karto paglostydama keturkojį. Gal dar ne laikas, pagalvoji. Tą patį galvojau baigdama studijas, tą patį galvojau įsigydama nuosavus namus, tą patį vėl galvojau atvykusi į Danija – dar ne laikas. Noriu, bet… O atrodo, ir noriu, ir galiu, ir turiu galimybes, ir turiu laiko. Vieną vakarą mes nusprendėme – jau! Dabar!

Iš tiesų, šunį auginti Danijoje yra labai lengva. Čia žmonėms su šunimis apribojimų labai mažai. Mes galime jį pasiimti važiuodami prie jūros, vaikščioti paplūdimiu ir maudytis jūroje drauge. Galime eiti kartu į kavinę, o dauguma apgyvendinimo įstaigų šunis mielai priima. Mums atviri zoologijos sodai, įvairūs turistiniai lankytini objektai. Apsitvarkyti po šuns yra įprastas dalykas ir paliktų šuns ekskrementų nepamatysi. Būstą išsinuomoti turint keturkojį augintinį taip pat nėra sudėtinga. Mums pasakius, kad norime turėti šunį, namo savininkas tą pačią sekundę sutiko. Norint auginti šunį Danijoje būtinas mikročipas. Taip pat šunį reikia deklaruoti prie gyvenamosios vietos, nurodant gyvūno savininką. Draudimas šuniui nėra būtinas, bet dauguma žmonių juos draudžia – nuo nelaimingų atsitikimų, ligų, mirties ir pan. Gyvūnai skiepijami. Kadangi mes nusprendėme savo Lakį vežtis į Lietuvą važiuodami atostogauti, skiepai nuo pasiutligės yra būtini (skiepas atliekamas ne jaunesniam nei 12 sav. gyvūnui ir po šios vakcinacijos išvažiuoti iš Danijos galima praėjus ne mažiau nei 21 d.). Žinoma, augintinio pasas visada keliaujant yra su mumis.

Kelionė automobiliu į Lietuvą mums trunka apie 18 valandų. Su Lakiu ši kelionė trunka apie 3 val. ilgiau. Automobilyje šuo būna ant galinės sėdynės. Būtinas saugos diržas, kitu atveju gresia bauda. Važiuodami mes paimame jo pagalvėlę iš guolio ir keletą žaislų, kad sumažintume stresą ilgos kelionės metu. Stovėjimo aikštelėje sustojame kas 3-4 valandas, leidžiame augintiniui prasivaikščioti, atsigerti, pavalgyti. Didžiąją kelionės dalį mūsų šuo pramiega arba tiesiog snūduriuoja. Didelio diskomforto nejaučiame, manau, Lakiui irgi kelionė didelio streso nekelia, nes nuo pat mažumės pratinome važiuoti automobiliu.

Prieš mums važiuojant į Lietuvą pasidomiu pateikta informacija svetainėje www.draugiskigyvunams.lt. Tai puikus projektas, dėl kurio galima daugiau laiko praleisti su augintiniu, nepaliekant jo namuose. Mums tai yra aktualu, kadangi namai Lietuvoje jam yra svetimi, tai tikrai būtų stresas jį palikti vieną. Mūsų dauguma draugų augina šunis, taigi svečiuotis pas juos smagu, o neturintys šunų mus priima su džiaugsmu. Tėvai visuomet laukia mūsų atvykstant su Lakiu, pajuokaudami, kad parvežame anūką.

Apibendrindama tikrai galiu teigti, kad keliauti su augintiniu nėra sudėtinga! Reikia tik pasiruošti ir nusiteikti pozityviai. Augintiniui tikrai nėra skirtumo, kur būti, jei jis būna su savo mylimais šeimininkais ir jaučia jų globą! Tad keliaukime, poilsiaukime ir smagiai leiskime laiką su savo keturkojais draugais.