Jurga, Baltė ir Pupa

„Smagu būti kieme, jos visada šalia, akys pilnos meilės ir dėkingumo“

Likimo draugės. Jos pradėjo klaidžioti palei mūsų namus dviese, nežinau, ar jos gali būti tos pačios vados šunys, nes labai skirtingos išvaizdos, tačiau abi labai panašaus amžiaus. Viena juoda, o kita – baltai marga. Tiesiog vieną vasaros dieną pastebėjau jas lakstančias sklypo gale esančiame miškelyje. Kitą dieną jau nešiau joms kauliukus: jos buvo baikščios, tiesa, viena lyg drąsiau bėgo link manęs, kita tai artyn, tai tolyn. Taip jas globojau iki rudens, iki tokio labai lietingo ryto, kada išvažinėdama iš namų, pamačiau jas abi mane išlydint pastirusias, permirkusias, susiglaudusias, drebančias. Tą dieną paskambinau dėdei ir pasakiau, kad man reikia būdos: šiltos ir kad tilptų 2 šunys. Mano prašymas buvo įvykdytas, po kelių dienų būda jau stovėjo sklypo gale, miškelyje po pušele. Aišku, šunys neskubėjo į ją lįsti, labai nedrąsiai uostinėjo, žiūrinėjo. Bandžiau vilioti maistu, dėdama jį į būdos gilumą. Pamažu priprato – gyveno ten abi šiltai, jaukiuose šiltuose namuose. Tiesa jų laisvės neapribojau, lakstė laisvos, kur tik norėjo, tačiau nerimaudavau neradusi jų, jos vis kažkur išlėkdavo, bet visada grįždavo vakarienės. Jos skirdavo mano mašinos garsą, atbėgdavo manęs pasitikti. Pavadinau jas Pupa ir Balte, kažkaip man tie vardai joms labai tiko. Pradėjau rūpintis jų sterilizavimu, vis tik dvi kalytės laisvėje, pradėjo vis atsirasti kavalierių.

Pupą (juodąją) spėjau sterilizuoti, o Baltė (baltai marga) pradėjo storėti ir netrukus tapo aišku – bus šuniukų. Vieną žiemos rytą, nešu joms ėsti ir matau – Pupa blaškosi, išvyta iš būdos, o būdoj verda gyvenimas, girdisi mažiukų balseliai. Nedrąsiai įkišu ranką, nes nežinau, kaip mama reaguos, nes draugę iš būdos tai išvijo. Bet Baltė geruolė, leidžia susiskaičiuoti, kiek gi dabar mūsų čia bus. Mažiukų buvo 3 – viena kalytė ir du patinukai. 2 švelniai rudi žydrom akytėm, 1 mažiukas juodas. Rūpinausi jais 2 mėnesius, o po jų, visus juos globoti paėmė kitos šeimos, šuniukai mylimi, auginami namuose. Baltė irgi buvo sterilizuota ir netrukus nusprendžiau jas vis tik užsidaryti kieme, nes pradėjo labai ginti teritoriją, puldinėti paštininkę. Joms buvo stresas, jos labai nenorėjo būti uždarytos, nors kiemas ir didelis 20 arų, bet reikėjo laiko. Vat dabar galima plačiai atverti vartus, jos sustoja sulig tvoros riba, niekur nenori bėgti, joms gera čia. Labai džiaugiuosi jas paėmusi, kieme verda gyvybė, jos puikiai sutaria su kiemo šeimininke Berno zenenhunde Panda. Labai mėgsta paėsti vienos iš kitų bliūdelių. Visumoj visos labai gerai sutaria, guli nosis suglaudę. Pupa su Balte net į vieną guolį visada ropščiasi, todėl dviejų atskirų nereikia. Smagu būti kieme, jos visada šalia, akys pilnos meilės ir dėkingumo. Geriausios draugės

Foto Gerda Ruzgienė

Inga, Makaronas, Dži Dži ir Upė
Ieva ir Odis