Lex ir Ragis

“Jei kas pasidomi ar paklausia, visada mielai papasokoju Ragio istoriją, dauguma žmonių net nežino, kokiais mastais vyksta bandymai su gyvūnais!”

 

Tikriausiai ne vienas iš jūsų yra pastebėję “nebandyta ant gyvūnų” ženklą ant kosmetikos ar švaros priemonių, bet kiek iš jūsų susimąstote, ką tai iš tiesų reiškia? Ragis, mažasis bigliukas, su manimi į Europą atkeliavęs iš saulėtosios Kalifornijos, buvo būtent vienas iš tų gyvūnų, kurie naudojami eksperimentams.

 

Dabar niekas jau nepasakys, kokius būtent eksperimentus su juo darė, ar jam į gerklę pylė chemikalus, ar po oda nuolatos leido vaistus… Viena aišku, kad iki atkeliaudamas pas mane Ragis nebuvo patyręs nei meilės, nei šilumos, o iš narvo būdavo išimamas tik bandymų metu.

 

Visados sakau, kad Ragio aš nepasirinkau, tai jis mane pasirinko. Kai dalyvavau viename gelbėjime, man teko nešti šunelį iš narvo ant žolės – jo pirmiesiems žingsniams laisvėje. Benešant jis pradėjo laižyti mano veidą. Tada ir supratau, kad jau viskas, niekam jo neatiduosiu ir jis keliaus su manimi. Savo vardą Ragis gavo mano, amžinąjį atilsį, močiutės garbei. Ji buvo gimusi Raguvos kaime, kuris kiek per ilgas vardui, tad sutrumpinau jį iki Ragio.

Pas mane Ragis atkeliavo būdamas tik kiek vyresnis negu pusės metų, visą tą laiką nuo pat gimimo jis praleido narve. Gyvenimo laisvėje jam teko mokytis nuo visiško nulio; jis nežinojo, nei kaip vaikščioti ant žolės ar smėlio, nei kaip užšokti ant sofos ar lipti laiptas. Patį pirmąjį skanėstą suvalgyti užtruko apie pusę valandos (dabar tai kelių akimirkų darbas). Žingsnelis po žingsnelio jis išmoko ir žaisti, ir bėgioti, ir įgavo pasitikėjimą žmonėmis. Tiesa, iki šiol panikuoja, jei reikia vieną palikti net ir kelioms minutėms, labai nemėgsta atsiskirti nuo manęs. Bet mes po truputį mokomės ir tikiu, kad laikui bėgant visos baimės išnyks, jis įgaus vis daugiau ir daugiau pasitikėjimo.

 

Ragis su manimi gyvena jau pusę metų ir per tą laiką padarė nepaprastą pažangą! Jei ne tatuiruotė jo dešinėje ausyje (laboratorijoje jis neturėjo vardo, tik numerį, kuris ir buvo ištatuiruotas ant jo ausies ir pilvelio), tikriausiai niekas ir nebežinotų jo atsiradimo istorijos. Jei kas pasidomi ar paklausia, visada mielai papasokoju jo istoriją, dauguma žmonių net nežino, kokiais mastais vyksta bandymai su gyvūnais!

 

Dabar Ragis yra labai mylimas augintinis ir košmarai, patirti laboratorijoje, likę tolimoje praeityje (ir vis rečiau pasitaiko jo sapnuose). Jis labai mėgsta mokytis, yra super motyvuotas ir visados mėgsta pasisveikinti su kitais šuneliais.

 

Štai tokia Ragio istorija, jis vienas iš kelių laimingų gyvūnų, kuriems pasisekė būti išgelbėtiems, bet kiek daug gyvūnų visame pasaulyje yra nužudomi eksperimentams pasibaigus, taip niekada ir nepajutę laisvės skonio? Tikiuosi, kad Ragio istorija skaitančius įkvėps ne tik priglausti išgelbėtus gyvūnus, bet ir rinktis “cruelty free” – neišmėgintus su gyvūnais – produktus.

 

Foto Elena Rutkauskaitė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

 

Lina ir Kaja
Dominyka, Šara ir Afrika