“Meilė, lengvumas, palaima ir šiluma – tokius jausmus Kaja mums suteikia.“

Dar nespėjus atsikelti, jaučiu, kaip didelės minkštos letenėlės mindžioja man pilvą ir ragina keltis. Išgirstu, kaip dukra pašaukia „Aja“, ir ji didžiuliu šuoliu jau lovoje. Vyksta rytinis pasimylavimas.

Kai su dukra Nereida pamatėme Kają pirmą kartą Vilniaus „Akropolio“ „SOS gyvūnų“ namelyje, reakcija buvo neabejotina, ji važiuos su mumis namo! Tai nebuvo spontaniška, mes seniai galvojome apie šuniuko įsivaikinimą, tik vis nepasirodydavo „tas“. Kai didžiulės letenos pasirodė ir tas meilės pilnas snukelis palietė mano rankas, supratau, kad tai ji.

Meilė, lengvumas, palaima ir šiluma – tokius jausmus Kaja mums suteikia. Ji geriausia Nereidos draugė, viena pradeda išdaigą, kita pabaigia. Kas rytą ji išleidžia vyrą į darbą, apsimiegojusi laukia, kada gi jis išeis, o ji galės grįžti į miegamąjį ir toliau miegoti su Nereida.

Kaja yra nuostabus jaunas šuo, jai tik keturi, galbūt penki mėnesiai. Ji supranta, ką jai sakai, bet kaip ir kievienas vaikutis daro, kas jai patinka labiau, tačiau ji puikiai jaučia, jei man yra blogai. Aš sergu cukriniu diabetu ir depresija, kai tik man būna „kritinis taškas“, Kaja niekur nuo manęs nesitraukia ir laukia, kol man pagerės. Tokios meilės, gerumo, pasitikėjimo ir atsidavimo ji pilna.

Kaja mūsų šeimos narė, antras vaikas.  Ir visi, kurie sako, kad „tokie“ šuniukai traumuoti, prašom, pasižiūrėkite!

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė