Neda ir Munis | Danija

“Dabar tikrai žinau, ką reiškia visapusiškai pasirūpinti gyvūnėliu ir galiu teigti, kad Mūnis yra mūsų laimė.”

 

Būdama maža gavau dovanų katę vardu Odrė. Tuo metu dar nesupratau, ką reiškia iš tikrųjų pasirūpinti gyvūnėliu. Kol mama rūpinosi katytės švara ir maistu, mes su Odre leisdavome laiką kartu, daugiausiai sapnuodamos. Ji buvo mano ramybė.

 

Kai viskas gražu ir gera, retai kada ir pagalvoji apie dieną, kai teks atsisveikinti su gyvūnėliu. Po penkiolikos metų drauge su Odre teko atsisveikinti. Kaip ir po kiekvienos netekties, lieka tuštuma. Visada žinojau, kad atėjus laikui užpildysiu ją. Kuomet su draugu nusprendėme, kad galime sau leisti išlaikyti gyvūną ir skirti jam laiko, pradėjome stebėti Danijos prieglaudų internetinius puslapius. Viena katytė mus sužavėjo, o kai nusprendėme ją priglausti, ji jau buvo rezervuota. Visada tikėjau ženklais ir per daug nenusiminiau, nes supratau, kad ji nebuvo skirta mums.

 

Stengiamės palaikyti artimus ryšius su šeima ir kartas nuo karto susiskambiname. Vieną vakarą mano vaikinas paskambino sesei, gyvenančiai Lietuvoje. Sesuo paminėjo, kad neseniai  priglaudė iš nepažįstamo vyro katinėlį. Su draugu pamatę kačiuką susižvalgėme ir supratome, kad būtent tokį mes ir norime priglausti. Po ilgų įtikinėjimų sesuo leido jį parsivežti į Daniją.

Sesuo katiną paskiepijo nuo pasiutligės, paženklino mikročipu, padarė ES pasą. Po karantinavimo laikotarpio (21 d.) buvo atlikta galutinė patikra ir uždėtas paskutinis antspaudas. Karantinavimo laikotarpiu mes su draugu domėjomės firmomis, vežančiomis gyvūnus. Išsirinkome įmonę pagal geriausias rekomendacijas (UAB “Litred”). Kelionė ir dokumentai kainavo apie 160 eur. Katinas buvo paimtas į vežėjo rankas apie 9 val. ryto, o atkeliavo į mūsų namus Danijoje apie 10 val. ryto kitą dieną. Vežėjų greitumu buvome tikrai patenkinti. Tačiau gyvūnas nebuvo pamaitintas, nors telefonu buvo prižadėta kitaip, bet pamačius katinėlį mums jau neberūpėjo niekas kitas, tik jis. Žinojau, kad mūsų namuose jis bus viskuo aprūpintas.

Pavadinome katiną Mūniu (angl. moon – mėnulis). Mūnis buvo supažindintas su jam svarbiausiomis namų vietomis: maisto vieta, tuštinimosi vieta, o vėliau su žaidimų vieta. Atvykęs į naujus namus, suvalgė nemažai sauso maisto, o po to pasinaudojo savo tualetu. Mūniui gyvenant Lietuvoje teko susigyventi su vyresniu katinu. Vyresnysis išmokė mūsiškį savarankiškumo ir katiniškų taisyklių (kur reikia galąsti nagus, tuštintis tik savo dėžutėje ir panašiai). Būtent dėl vyresniojo Leo rūpestingo globojimo neturėjome jokių problemų su Mūniu. Ta pačią atvykimo dieną katinėlis glaustėsi prie mūsų, elgėsi gan drąsiai. Pirmąją naktį tryse beveik neišsimiegojome, nes mažasis laižė man ir mano vaikinui nosį. Dėl tokio jo elgesio visiškai nepykome, nes žinojome, kad jam patikome ir mus priėmė į savo katinišką širdelę.

 

Šiuo metu Mūnis yra nemažai paaugęs, išdykęs ir, manyčiau, laimingas. Kadangi dirbu namuose, tai su Mūniu esame drauge 24 val. per parą. O su draugu esame tikrai laimingesni būdami tryse. Dabar tikrai žinau, ką reiškia visapusiškai pasirūpinti gyvūnėliu ir galiu teigti, kad Mūnis yra mūsų laimė. Pagaliau mano širdis yra pripildyta ramybės ir džiaugsmo.

 

Foto iš asmeninio archyvo

Vaidas, Diana ir Hadas | Škotija
Irutė, Ivy, Izzy ir Shyva