Nomeda ir Kendis

“Katinas visur su mumis – ir grybauja, ir žvejoja, ir atostogauja prie jūros.”

 

Kendis rastas prieš 2 metus, mano bendradarbės pažįstamų Lazdijuose. Jie vedžiojo parke šunį ir rado krūmuose nenusakomos išvaizdos katiną – vos paeinantį, griuvinėjantį ir nuo lūžių, ir nuo išsekimo. Katinas, paaiškėjo, svėrė vos 2 kg (dabar 6 kg). Atvežus į kliniką, paaiškėjo labai sudėtingi dubens kaulų lūžiai, dubens kaulai dar ir atitrūkę nuo kryžkaulio, sulaužyta ir paralyžiuota uodega, sutrenktos stuburo smegenys (ir stipriai pabrinkusios). Pusiau paralyžiuota šlapimo pūslė ir tiesioji žarna. Niekas nieko gero nežadėjo, visi laikė beviltišku atveju.

 

Kilo klausimas – kas pasiims jį, kas apmokės sąskaitas. Ir pasiėmiau Kendį aš. Dar du mėnesius praleido Jakovo gydykloje. Gyd. Margarita pašalino paralyžiuotą uodegą, buvo atliktas stuburo magnetinio rezonanso ir tomografinis tyrimas. Kai grįžo iš gydyklos, laukė visi metai nerimo, įtampos ir reabilitacijos. Šlapimo pūslė liko pusiau paralyžiuota – jam ir dabar, priklausomai nuo situacijos, leidžiami vaistai 1 ar 2 kartus per dieną arba 1 kartą per dvi dienas. Vaistai skatina nervinių impulsų plitimą nervais ir taip pūslė priverčiama  susitraukti (jos sienelių raumenys).

 

Dėl tokios pusiau neveikiančios pūslės atsiranda likutinio šlapimo, todėl formuojasi kristalai, vystosi uždegimas, kaupiasi gleivės, nuosėdos ir tai dar labiau apsunkina šlapimo ištekėjimą. Todėl minėta gydytoja atliko šlapimo takų perdarymą – uretrostomiją. Taigi galiu pati kateterizuoti namų sąlygomis, be narkozės. Visi pirmi metai buvo intensyvus vaistų leidimas, lėkimas į gydyklas kateterizuoti, šlapimo pūslės uždegimų gydymas (buvo pasigavęs ir grybelinę infekciją, ir stafilokoką). Namie vaistų ir papildų katinui buvo daugiau nei mums visiems kartu.

Nuo pirmų dienų vedžiojome Kendį į lauką, važiavome į parkus, miškus, kur daug vaikščiodavome, katinas lipdavo į medžius. Kai po pusmečio pamačiau, kad katinas miega susisukęs į riestainį, kad daro katinišką mankštą, kad glostant kelia nugarą aukštyn, džiaugiausi kaip loterijoje laimėjusi, nes po tokios traumos jis nieko panašaus negalėjo daryti, buvo visai nejudri nugara. Niekas negalėjo patikėti, kad taip greitai suaugo kaulai ir jungtys. Taip pat atlikome reabilitaciją su magnetu, osteopatinėmis procedūromis, kurias atliko kolegė, kita kolegė išbandė akupunktūrą katinui.

 

Dabar katinas džiugina šeimos narius, atsigavo, manau, maksimaliai, kiek buvo įmanoma jo situacijoje. Aišku, yra grėsmė, kad gali blogėti, nes stuburo kanale pilna kaulinių išaugų (po tokių traumų paprastai eilinė komplikacija).

 

Katinas visur su mumis – ir grybauja, ir žvejoja, ir atostogauja prie jūros. Jis yra neeilinis, labai protingas katinas.

Foto Rūta Karčiauskaitė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

 

Gintė ir katinukai
Arūna ir Haru