“Čiobrelis yra labai meilus, tik pasilenki, jis jau čia pat – nori bučiuotis.” 

Mūsų Dorotėja (8 m.) yra labai užsispyrusi. Pernai ji pusę metų prašė augintinio: šuniuko arba kačiuko. Ne šiaip prašė, ruošėsi, atsikeldavo anksti ryte ir eidavo aplink namą, bandė prisijaukint senelių šunį, kartu skaitėme knygas apie šunų auginimą ir t. t. Žinoma, supratau, kad vis tiek šuniuko šeimininkė būčiau labiau aš. Tad kai pripratau prie tos minties, pradėjome žiūrėti “Penktos kojos” prieglaudos  puslapį ir rinktis šuniuką. 

Prieš tai dar mūsų tėtis nenorėjo imti didesnio augintinio. O čia kažkodėl ėmė ir sutiko. Tad greitai važiavome į “Penktą koją”. Bandėme eiti pasivaikščioti su keliais šuniukais, bet Čiobrelis buvo vienas iš tų, kurie mus labiau prisileido. Tad namo keliavome su juo. Į prieglaudą jis buvo patekęs iš komunalinio ūkio, kur jį turėjo užmigdyti. Dabar keista apie tai pagalvojus: mūsų šuo seniai turėjo būti miręs… Telieka dėkoti prieglaudos merginoms, kad išgelbėjo! Dėl jo neaiškios praeities nėra žinoma ir kiek jam metų. Bet gimtadienį švenčiame rugpjūčio 15 d., kai parsivežėme jį namo. 

Vos ne pirmą dieną jis pabėgo visai parai. Kažkas iš vaikų pamiršo duris uždaryti, jis ir išsmuko. Visur ieškojome, važinėjau po apylinkes, skelbiau Facebooke, iki kokios 4 val. ryto verkiau. O ryte girdžiu, prie durų prašosi įleidžiamas! Buvo džiaugsmo! 

Pradžioje (nors kartais ir dabar) jis bijodavo ir slėpdavosi, kai pamatydavo, pvz., mane su kokiu samčiu rankoje. Matyt, nelengvas buvo jo likimas, yra gavęs mušti. Šiaip Čiobrelis yra labai meilus, tik pasilenki, jis jau čia pat – nori bučiuotis. Kartais neįmanoma batų užsirišti, pasilenkus. Ramiau šalia žmogaus beveik neguli, jei tik kas iš šeimininkų nori paglostyti, vadinasi, reikia šokinėti, žaisti. Vaikai mėgsta jį apsikabinti ir kartu ant grindų pagulėti, bet jis ištrūksta iš glėbio ir arba pabėga, arba šokinėja, žaidžia. Nors turi savo guolį, stengiasi pagulėti visur, kur tik minkšta arba yra medžiagos gabalas. Kas nors numeta savo rūbus ant grindų, žiū, jau jis ant jų guli. Paprasto sauso maisto nenori šiaip valgyti, būtinai reikia įmaišyti varškės. Gurmanas. Savaitgaliais dažniausiai einame į ilgesnius žygius po miškus. Čiobreliui jie irgi labai patinka. Džiaugiamės, kad jis atsirado mūsų šeimoje!

Foto Saulė Adomaitytė