“Nors gyvūnų kiekis yra didelis, tačiau jie suteikia tiek pozityvo, kad visos eibės, sugadinti baldai, grindų dangos ir kiti dalykai tikrai yra visiška smulkmė.”

Pirmoji mano namuose atsirado Simba, jos istorija elementari, netekau ilgus metus auginto šeimos nario ir taip netikėtai atsirado pas mus mano mažoji švieselė. Tai buvo prieš 6 metus, o atrodo lyg vakar. Atvažiavo visa liesa kaip dviratis ir baili kaip epušės lapas. Niekada neteko turėti tokio bailiuko, daug darbo įdėjome, kad ji pamirštų savo baimes, nors ir yra dar likusių pasekmių, tačiau šiandien ji pakankamai savimi pasitikinti ir, svarbiausia, laiminga šeimos narė. Ji namų dirigentė ir siela. Dėl jos pradėjau savanoriauti prieglaudose, globoti gyvūnus ir pastebėti gatvėje esančius nelaimėlius. Taip pas mus atsirado dvi katės, kurios buvo paimtos globoti laikinai, ir tai jau tęsiasi 4 metus.

Taip pat atsirado ir ketvirtasis šeimos narys Sonis. Jis buvo rastas kažkur laukuose su išmušta akyte, tikrai neplanavau jo pasilikti, planas buvo paimti iš Ukmergės prieglaudos, kurioje sveiki gyvūnai nebuvo migdomi, bet Sonis toks nebuvo. Taigi “SOS gyvūnų” vadovė sutiko padėti ir priėmė Sonį po savo sparnu. Operacija pavyko puikiai, bet tas gudrus mažylis tiesiog pavergė mano širdį. Be to, šuo be akies, šansų, kad ras namus, labai mažai. Taip mažas buvęs benamiukas tapo ketvirtu mūsų šeimos nariu. Nors Sonio pirmoji meilė buvau aš, bet parvežus namo, kur jo laukė mano mama, ta meilė greitai išgaravo ir jis tapo visišku mamos lepūnėliu. Aš jau nebesu reikalinga, na, nebent tada, kai mamos nėra ir reikia pavalgydinti ir išvesti į lauką. Netrukus pastebėjome, kad beglobių yra ir visai šalia, t. y. laukan išmesti katinai, pradėjome juos maitinti ir su jais draugauti. Taip viena iš tų laukinių kačių tapo penkta mūsų šeimos nare.

Iš tiesų nebūtų šios istorijos, jeigu ne mano mama, kuri palaimino visų gyvūnų priėmimą į šeimą, nes aš esu tik savaitgalinė „mama“. Ir nors gyvūnų kiekis yra didelis, tačiau jie suteikia tiek pozityvo, kad visos eibės, sugadinti baldai, grindų dangos ir kiti dalykai tikrai yra visiška smulkmė.

Jei reikėtų pasirinkti šiandien, ar priglausti gyvūną iš prieglaudos / gatvės, tikrai padaryčiau tą patį, labai linkėčiau, kad ir daugiau žmonių pasektų šiuo pavyzdžiu ir nebijotų priglausti gyvūną, kuris buvo išduotas.

Foto Ieva Kiznevičiūtė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė