“Tada ir supratau: myliu jį ir palikti likimo valiai tikrai nenoriu.”

Visada norėjau šuns, tik vis atrodydavo, kad pritrūksta tai šio, tai to: nepakankamai erdvės, lėšų, laiko ar esamas gyvenimo būdas ir planai sunkiai derėtų su visaverčio gyvenimo suteikimu būsimam augintiniui. Taip ir praėjo daugybė metų svarstant ir laukiant to tinkamo momento. Kol vieną dieną nusprendžiau įgyvendinti seniai kirbėjusį ketinimą savanoriauti gyvūnų prieglaudoje. Žinojau, kad po pusmečio kelsiuosi gyventi į kitą valstybę, taigi apie naujo augintinio įsigijimą kolkas negalvojau.

Besirūpinant prieglaudos kačiukais ir šuniukais, sutikau laikinai globai priimti vieną beglobį šuniuką. Taip mano gyvenime atsirado Čipas – jaunas ir gero elgesio mišrūnas. Prieglaudoje jis buvo praleidęs beveik metus, tačiau dalį jo buvo laikinai priglaustas kitų gerų žmonių. Matyt, jie Čipuką ir išmokė reikalus atlikti tik gamtoje, mat jis niekada nekėlė jokių rūpesčių. Ramus, draugiškas kitiems šunims ir žmonėms ir labai meilus. Tas jo meilumas, geros manieros, draugiškas charakteris, linksmumas, žaismingumas, na, ir, žinoma, tyros, laukiančios šuniuko akys pakerėjo ir privertė jį pamilti. Per kelias savaites taip pripratau prie jo, kad mintis apie visišką atsisveikinimą kėlė ašaras akyse ir liūdesį širdyje. Tada ir supratau: myliu jį ir palikti likimo valiai tikrai nenoriu. Pasikalbėjome su draugu ir nusprendėme priglausti Čipą visiems laikams ir padaryti jį savo šeimos nariu. Taip, žinojome, kad laukia iššūkiai, kad susirasti nuomojamą būstą, kur priimtų su augintiniu, ir keisti darbus ir aplinką nebus paprasta, tačiau mylimas naujas šeimos narys to vertas. Jis vertas nuolatinių namų, besirūpinančių šeimininkų bei visaverčio laimingo šuns gyvenimo. Tai meilės ir palaikymo mainai. Širdyje taip gera jausti, kad išgelbėjome gyvenimą ir tuo pačiu įsigijome nepakeičiamą kompanioną bei atsidavusį draugą, kuris mylės ir bus mylimas be jokių išlygų.

Taigi dabar Čipukas yra su mumis laimingas Edinburge, mėgaujasi parkais, kitų šunų draugija bei ilgais pasivaikščiojimais. Jis labai smalsus, žaismingas, nieko labiau nedievina kaip išvykas į lauką, susipažinimą su kitais šunimis, ilgus pogulius minkščiausiose namų vietose bei, žinoma, skanėstus. Čipas labai nemėgsta būti vienas, taigi ateityje ketiname įsigyti ir antrą šunelį draugijai.

Baigdama palinkėčiau ir visiems kitiems svarstantiems: nelaukite to tinkamo momento, pakankamai išteklių ar pakankamai patogaus gyvenimo ir išgelbėkite gyvybę jau dabar. Juk šiems mieliems padarėliams iki laimės tereikia tiek nedaug: tik meilės, šilumos, draugijos, pastogės, na, ir, žinoma, maisto. Kai myli ir rūpi, jokie atstumai ir sunkumai ne kliūtis. Jie verti mūsų pastangų ir meilės!

Foto iš asmeninio archyvo

Tekstą redagavo Milda Bukantytė