Rima ir Ruku | Majamis

“Tiek Stambule, tiek jau Čikagoje Ruku jautėsi puikiai ir buvo iki dangaus laiminga mus matydama.”

 

Prieš daugiau kaip 5 metus mūsų šeimą (tuo metu buvom dviese su vyru) papildė mažas pūkų kamuolėlis, kurį pavadinome Ruku. Nuo pirmųjų dienų ji užvaldė mūsų širdis, o aš dar ilgai negalėjau patikėti, kad šuo gali atnešti tiek džiaugsmo. Buvau tiesiog pakerėta. Tad nereikia nė sakyti, kad Ruku tapo nei kiek ne mažiau nei mūsų šeimos nare. Draugai traukdavo per dantį, kad Ruku mūsų itin stipriai mylima, bet taip tikrai ir buvo ir vis dar yra. Todėl, kuomet pirmą kartą šeimoje įvyko diskusija dėl galimo išvykimo iš Lietuvos, dėl Ruku jokių abejonių nekilo – vyks kartu! Čia ir vėl daugelis sukiojo pirštą, gūžčiojo pečiais – kam jums toks vargas? Bet mes buvome įsitikinę tvirtai – kaip galime palikti šeimos narį?

 

Kiek daugiau nei prieš du mėnesius išvažiavome į Ameriką ir šiuo metu Ruku gyvena Miami Beach’e. Pasiruošimas mums buvo lengvas. Ruku pirkome iš veislyno (nors į parodas eiti niekada neplanavome, bet toks buvo mūsų pasirinkimas), tad ji turėjo ir mikročipą, ir Europos Sąjungos gyvūno pasą. Kiekvienais metais važiuodavome pas veterinarą apžiūrai / skiepyti. Bet, kad galėtume ramiai keliauti, turėjome atlikti keletą dalykų.

 

Pirmiausia turėjome įsitikinti, kad mūsų pasirinktos oro linijos skraidina gyvūnus. Tiesą sakant, mes rinkomės tik tas, kurios skraidina. Tad skrydis gal ir nebuvo pats patogiausias, bet Ruku galėjo keliauti kartu. Pasirinkome “Turkish Airlines” aviakompaniją. Parašėme jiems kelis laiškus, gavome informaciją, koks turi būti transportavimo narvas, kokie išmatavimai ir pan. Atsižvelgdami į tai, įsigijome būdą, kurią šiuo metu naudojame tiesiog kaip Ruku būdą, kurioje ji mėgsta miegoti. Taip pat, kuomet jau turėjome tikslius būdos išmatavimus bei svorį, informavome oro linijas, kad su mumis keliaus 9 kg svorio šuo su atitinkamo dydžio ir svorio būda. Gavome iš jų patvirtinimą, kad šuo keliauti gali.

 

Apsilankėme pas veterinarą, kuris nusimano apie gyvūnų transportavimą į Ameriką. Čia gavome vertingos informacijos, kad jokių specialių vaistų, migdomųjų ar pan. naudoti negalima, kad nėra jokio karantinavimo laikotarpio, kad likus parai iki skrydžio reikia nuvykti į VMVT gauti sertifikatą, kad šuo gali vykti į užsienį. Taip pat parekomendavo homeopatinius vaistus, kurie turėtų tiesiog lengvai raminti gyvūną, kad šis patirtų kuo mažiau streso. Bet čia laisvas pasirinkimas – nori duodi, nori – ne. Mes davėme, nežinau, ar jie labai kažką gelbėjo, ar ne. Juos rekomenduojama pradėti duoti 3-4 paras iki skrydžio ir dar 2-3 paras po jo.

 

Likus kelioms savaitėms iki skrydžio kreipėmės į VMVT ir sutarėme susitikimą. Susitikimą būtina sutarti, nes kitaip galite atvykę pabučiuoti duris, nes VMVT darbuotojai dažnai vyksta į komandiruotes. Susitikimas buvo sutartas likus parai iki skrydžio, tokia tvarka. VMVT išduoda sertifikatą, kad šuo gali keliauti į užsienį. Jeigu atvirai – nei Turkijoje, nei Amerikoje to sertifikato niekas nežiūrėjo. Bet geriau jį turėti nei neturėti – jį gauti nesunku, kainuoja nedaug (deja, nepamenu, kiek tiksliai), laiko šiek tiek užtrunka, bet taip ramiau.

Geriausia tą pačią dieną, jeigu įmanoma, jeigu ne – dieną ar dvi prieš susitikimą su VMVT, apsilankyti pas veterinarą, kuris į šuns pasą įrašo žymą, kad šuo yra sveikas ir gali keliauti. Mums problemų nekilo, mes Ruku visada skiepijame pagal grafiką, tad tiesiog susitvarkėme formalumą, gavome įrašą ir pasą vežėmės į VMVT. Viskas. Tiek to pasiruošimo “rūpesčių”.

 

Pati kelionė irgi praėjo gana lengvai. Atvykę į oro uostą atidavėme bagažą ir susitvarkėme galutinius dalykus, t. y. Ruku kelionės bilietą. Galutinė kaina paaiškėja prieš pat skrydį, tad čia jau reikia nusiteikti, kad visaip gali būti. Mums Ruku kelionė kainavo 370 eur. Kaina skaičiuojama pagal svorį su būda. Galėjome šiek tiek sutaupyti, nes emocijoms nurimus įdomumo dėlei paskaičiavome, kad pusės litro vandens buteliukas, kurį įdėjome Ruku kelionei, mums kainavo 36 eur. O galėjome jį pripildyti jau prieš pat Ruku atiduodant į bagažo skyrių. Ir gultuką, ir žaisliukus galėjome sudėti jau prieš pat atidavimą, būtume šiek tiek sutaupę. Ruku keliavo bagažo skyriuje, nes, kiek teko domėtis, visos oro linijos, kurios skraidina šunis, į lėktuvo saloną prima šunis iki 8 kg svorio jau su būda.

 

Kelionė mūsų vyko sklandžiai, be jokių vėlavimų, tai tikrai lengvino situaciją. Taip pat labai gerai, kad tarp skrydžių buvo beveik 24 val. laukimas. Tokiu atveju, jeigu taip nutinka ne dėl mūsų pasirinkimo, o tiesiog toks skrydis, aviakompanija nemokamai suteikia viešbutį! Tad nusileidę Stambule susiradome, kur atiduoda mūsų nestandartinį bagažą, pernakvojome viešbutyje ir kitą dieną tęsėme kelionę. Vėl su ašaromis akyse atidavėme Ruku į skrydį, šį kartą jau beveik 12 val. skrydį. Bet viskas praėjo labai sklandžiai! Tiek Stambule, tiek jau Čikagoje Ruku jautėsi puikiai ir buvo iki dangaus laiminga mus matydama. Kaip, beje, ir mes ją. Čikagoje darbuotojai tik patikrino Ruku skiepų duomenis ir viskas. Buvome laisvi keliauti su ja, kur norime.

 

Mes ir keliaujame. Šiuo metu apsistojome Miame Beach’e. Po trupučiuką pakeitėme Ruku maistą į vietinį (su savimi iš Lietuvos atsivežėme jos maisto ir pagal rekomendacijas mažinome vieno maisto ir didinome kito maisto dalį) ir kol kas atrodo, kad viskas gerai. Aišku, stebime, ar nepasireikš kokios alergijos, netoleravimas ar pan., bet stengėmės parinkti kiek įmanoma sudėtimi panašų maistą į iki tol valgytą, tad tikimės, kad ir toliau viskas bus gerai. Per šiuos beveik tris mėnesius pas vietinius veterinarus lankytis dar neteko ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ir neteks dar ilgai. Sunkiausiai, manau, Ruku yra apsiprasti su karščiu. Lietuvoje ji mėgo vėsesnius orus, tad kol kas čia vyraujantis klimatas jai nėra itin džiugus. Na, o daugiau – sunku pasakyti. Mes tikime, kad jai svarbiausia, jog ji su mumis, ir ji yra laimingas šuo. O ar ji ilgisi tų, kurie buvo Lietuvoje, neaišku.

 

Ar kartotume šią kelionę ateityje? Be abejo! Jau pavasarį Ruku keliaus atgal į Lietuvą, o paskui ir vėl kažkur toliau – gal į Ameriką, gal į Karibus, gal…? Juk mes esame šeima iš 4. Ir kol visi esame sveiki ir gyvi – ir keliausime kaip šeima iš 4.

 

Daugiau vaizdo medžiagos iš kelionės ir, kaip mums visiems čia sekasi, galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/AistisZidanavicius

 

 

Saida ir Dora | Airija
Iveta ir Lakis | Danija