“Apie Garį galiu kalbėti tik gražiausias žodžiais – itin meilus, prieraišus, draugiškas, smalsus, žaismingas, šoklus ir t. t.”

Mano šeimoje gyvena trys priglausti gyvūnai – šuo Grikis, katinas Garis ir voveriukas Deilas.

Pirmiausiai mano namuose atsirado Grikis, kai savanoriavau vienoje Vilniaus prieglaudoje. Kaip tik prieglauda sulaukė skambučio, kad rastas mažas juodas šuniukas, kurį nori atiduoti. Tuo metu buvome netekę dviejų jaunų katinų, tad namai buvo tušti. Mažas juodas šuniukas atvyko tiesiai į mano namus tam, kad išvengtų prieglaudoje siaučiančių ligų neskiepytiems gyvūnams. Iki tos dienos viena iš svajonių visada buvo auginti šunį. Kai pasiėmiau šuniuką, tyliai sau kuždėjau, kad jis turėtų pas mus ir likti. O tuo metu mažylis į namus atnešė itin daug energijos, džiaugsmo, buvo visada aktyvus ir jau tada matėsi, kad itin reiklus. Ir taip dienoms bėgant prasidėjo vardo rinkimo vakarai, tad Grikiu tapęs mažylis liko pas mus visam laikui. Grikis nėra paprasto charakterio šuo ir tai jau matėsi pirmomis savaitėmis. Dominuojantis, emocianalus, energingas – visa tai, su kuo reikėjo ypatingai padirbėti, kad palengvintume mūsų ir jo gyvenimą. Su dresuotojais atradome būdus, kaip elgtis ir ką daryti, taigi dabar Grikis geriausias draugas. Kur tik įmanoma, jis keliauja su manimi, nenori likti namie. Grikiui dabar 1,5 metų. Iki šiol padeda globoti kitus gyvūnus, su kačiukais žaidžia, juos laižo.

Nors Grikiui dar tik 1,5 metų, bet atrodo, kad jis jau tiek daug spėjo nuveikti būdamas tokio aktyvaus ir charizmatiško būdo.

Kitas šeimos narys – katinas Garis. Deja, jis kiek kitoks nei visi kiti – neturi akyčių. Garį sutikau taip pat gyvūnų prieglaudoje, kurioje teko savanoriauti. Ten jis sulaukė daug savanorių dėmesio, nes yra itin švelnaus charakterio ir papirko visų širdis. Tiesiog vieną dieną nusprendžiau, kad jam prieglaudos narve – ne vieta. Parsivežiau namo iškart su mintimi, kad galėsiu parodyti žmonėms, kaip gyvena akli katinai ir kad jie niekuo nesiskiria nuo kitų. Ne paslaptis, kad daugelį tai gąsdino. Bet ir gerai, kad visi pabijojo jį priglausti, nes neilgai trukus nusprendžiau, kad jis turi likti pas mane, ir tai buvo geriausias sprendimas. Apie Garį galiu kalbėti tik gražiausias žodžiais – itin meilus, prieraišus, draugiškas, smalsus, žaismingas, šoklus ir t. t. Katinas puikiai adaptavosi namuose, žaidžia su žaislais ir, aišku, geriausiu draugu – Grikiu. Kas užeina į svečius, niekas iškart nepastebi, kad Garis neturi akyčių.

Na, ir trečias gyvūnas tai voveriukas Deilas. Jį rado viena pažįstama dar visai aklą ir leisgyvį. Paskambino, paprašė pagalbos ir taip jis atvyko pas mane. Vilčių praktiškai nebuvo, bet kaip šiandien matome Deilas labai užaugęs ir guvus. Intensyvus maitinimas iš buteliuko, pilvuko masažai, mokymas laipioti ir išsilaikyti davė puikių rezultatų. Laisvai gyventi gamtoje jis nebegali, nes yra pripratęs tiek prie žmonių, tiek prie kitų gyvūnų, tad pražūtų. Jam ruošiamas lauko voljeras, kuriame jis galės gyventi kuo natūralesnėmis sąlygomis.

Foto Vilija Graužinytė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė