“Visi esame labai laimingi, gyvename Londone, kur parkų ir įvairių šuniškų draugų netrūksta.”

Sutikau papasakoti savo augintinio emigracijos istoriją, kad paskatinčiau žmones, kurie išvyksta svetur, nepalikti mylimų augintinių likimo valiai. Sibiro haskį Demoną įsigijau dar gyvendamas Lietuvoje, tačiau likimas susiklostė taip, kad teko išvykti į Jungtinę Karalystę. Šuo pasiliko pas gimines… Išvykau su mintimi, kad būtinai jį atsivešiu. Informacijos, ko reikia norint atsivežti gyvūną į JK, gausu internete. Pagrindiniai dalykai – mikročipas, pasas, veterinarijos sertifikatas ir skiepų knygutė, taip pat privalomi skiepai (viską smulkiai paaiškina veterinaras). Žinoma, dar reikia patikimo vežėjo, kuris atgabentų augintinį jums. Jei nespėjote ar nepagalvojote apie dokumentų sutvarkymą, paprašykite giminių (man pagelbėjo brolis). Aš naudojausi vieno seniai pažįstamo vežėjo paslaugomis. Po paros laiko Demonas jau buvo pas mane. Kelionė praėjo greitai, šuo kelias dienas buvo sutrikęs naujoje vietoje, bet tai natūralu.

Visi esame labai laimingi, gyvename Londone, kur parkų ir įvairių šuniškų draugų netrūksta. Gatvėje Demonas sulaukia labai daug komplimentų, žmonės nori nusifotografuoti. Keliauti taip pat patogu, nes viešasis transportas yra draugiškas augintiniams. Gyvūnai yra šeimos nariai, kurių negalime palikti likimo valiai, turime juos pasiimti kartu su savimi. Tad raginu visus nebijoti keliauti su savo augintiniais! 

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo