“Kuomet nusivedu Deirą į sodą, aš valgau uogas nuo viršaus, o ji nuo apačios.”

Pavasarį su šeima nusprendėme įsigyti naują šeimos narį – šuniuką. Ieškojome internete, žvalgėmės ir prieglaudose. Internete užmačiau ją – nuotraukoje ji buvo tokia nuliūdusi, iš karto patraukė mano akį. Po kelių dienų ji jau buvo pas mus. Kalytė buvo 4 mėnesių, bet labai trapi. Ieškojome jai vardo, buvome nusprendę, jog pavadinsime Rėja, tačiau po kelių dienų pakeitėme į Deirą. Po savaitės ji padarė savo pirmąją išdaigą. Žinote kokią? Ogi sugraužė savo pavadėlį! Laikui bėgant taip įsigudrino, kad net paspruko iš namų! Deira labai mėgsta valgyti žolę – toks jos keistas įprotis. 

Atsiradus jai pradėjau mąstyti apie kitus beglobius gyvūnėlius ir, jei tik galiu, visada padedu jiems surasti gerus namus. Kartu esame apie tris mėnesius, per pirmą mėnesį net spėjome susirgti. Deira ant kojos turi juodą žymę, o ant liežuvio didelę juodą dėmę. Mūsų šeima stengiasi jai parodyti kuo daugiau meilės ir šilumos. Kuomet nusivedu Deirą į sodą, aš valgau uogas nuo viršaus, o ji nuo apačios. Deira labai bijo maudytis ežere ar upėje, per tris mėnesius esame tik 3 kartus išsimaudę. Tačiau laikui bėgant labai tikiuosi, jog įveiksime šią baimę, o dabar pakanka ir vonios. Deira labai mėgsta kramtyti plaukus, o vakarais – ilgus pasivaikščiojimus.

Foto Audrius Vizbaras

Tekstą redagavo Milda Bukantytė