Ugnė ir Striksė

Nežinome, ką ji turi, bet visada norisi ją apkabinti ir prisiglausti prie krūtinės, tada ji tampa labai rami, aišku, jei nieko nevalgai.” 

 

Striksė į prieglaudą  buvo parvežta iš Mažeikių r. „Kometos“. Ji buvo labai silpnutė ir nepastovėjo ant kojų, tačiau VšĮ „Būk mano draugas“ prieglaudėlėje per stebuklą Striksė atsigavo.  Dėl sunkių ligų atsirado ir šiokios tokios pasekmės. Striksė pas mus jau daugiau nei metai.

Dar iki dabar pamenu, kaip Galina man įdavė Sriksę, suvyniotą į paklodę, tai buvo mažas padarėlis, kurio akytės išdavė didžiulę baimę ir nežinią. Bijojome ir mes, nes tai gyvūnas, kuris reikalauja priežiūros ir meilės.  Grįžus namo Striksei suparalyžiavo galines kojas, ji jomis tiesiog šliaužė. Visa šeima buvome labai išsigandę, nes bet kokiu atveju atgal jos į prieglaudą nebūtume vežę.  Tačiau viskas buvo dėl streso, kitą dieną ji jau rėmė kojas, o dar vėliau jau lakstė kaip vijurkas. Pirmus mėnesius Striksė net neatsisėsdavo, tik guldavosi, po kurio laiko pradėjo sėdėti, o dabar net stovi ant dviejų kojų, atsirėmusi į šeimos narį, kuris valgo kažkokį skanėstą.  Maistas Striksei – numeris vienas! Jūs net neįsivaizduojate, kokias mūsų mergina kelia orgijas, kai mes valgome, kokie nepasitenkinimo garsai iš jos sklinda, kad niekas neduoda kąsnelio. Dėl maisto galime sakyti taip, kad STRIKSĖ VISADA VISADA YRA ALKANA.

Parsivežus Striksę, ji labai bijojo vyrų,  įvairių garsų bei aukščio, staigių judesių.  Striksė pas mus, kaip ir minėjau, daugiau nei vienerius metus, tačiau iki šiol bėga slėptis po stalu. Švelniai pagloščius letenėles pradeda kišti nosytę iš po stalo ir tada šliauždama išlenda, jei nors truputį grubiau nori ją paimti, vėl pasislepia. Iš pradžių labai bijojo parketo bei plytelių, dėl anksčiau turėtų ligų Strikės galinė dešinė kojytė yra nerangi. Striksė labai judri, todėl daug kartų yra kritusi. Tačiau po truputį išdrąsėjo ir jau nebevaikšto kilimų takais. Mūsų namo pirmas aukštas buvo išklotas kilimėliais, kad ji galėtų nors truputį pavaikščioti. Gera žinia tai, kad kilimėlių kuo toliau, tuo mažiau.  Mūsų mažoji yra labai sargi, iš po stalo pasislėpusi ne kartą yra svečiui įsegusi į kelnes, bet tik į kelnes. Visi nepažįstami yra aploti ir iššnipinėti. Saugiausia Striksės vieta – ant šeimininkų rankų.

Nors Striksė yra kitokia ir visada išalkusi, jos meilę, padėką jaučiame visi. Nežinome, ką ji turi, bet visada norisi ją apkabinti ir prisiglausti prie krūtinės, tada ji tampa labai rami, aišku, jei nieko nevalgai. Visa šeima labai džiaugiamės, kad mes ją pasirinkome, manome, retas asmuo sutiktų pasiimti augintinį su tam tikrais trūkumais. Bet žinokite, tie jos trūkumai ją padaro dar žavesnę! Striksė turi tobuliausias sąlygas, kokias tik gali turėti šuo, ji yra numylėta nubučiuota,  Striksės maistas yra  itin aukštos kokybės, miega ji pataliukuose ir, svarbiausia, yra beprotiškai mylima šeimos.

Foto Sitora Šlauterytė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

 

Aušra ir Flexas
Renata, Saimona, Kleopatra ir kiti