Vaiva, Jonas ir Kira

Labiausiai mūsų gyvenime pasikeitė tai, kad dabar kiekvieną laisvą minutę norisi lėkti namo ir pamatyti tuos džiaugsmo šuolius.“

 

 

Kira mūsų namuose atsirado jau daugiau nei prieš mėnesį ir kiekvieną dieną mes vis labiau džiaugiamės ir esame užtikrinti savo sprendimu paversti ją šeimos nariu. Turėti šunį buvo labai sena mūsų svajonė ir tikrai žinojome, kad ji vienaip ar kitaip išsipildys. Tiesa, anksčiau su baltu pavydu žiūrėdavome ir į veislinių šunų savininkus, bet tarp draugų vis daugiau išgirsdavome apie nuostabius šuniukus iš prieglaudų ir pradėjome stebėti prieglaudų internetinius puslapius.

 

Ją pamatėme „Penktos kojos“ internetinėje svetainėje, vien iš nuotraukos abiems ji stipriai krito į akį. Nusprendėme nuvažiuoti ir bent pavedžioti. Pirmą kartą šiek tiek išsigandome, nes Kira buvo be galo baikšti, visiškai į mus nereagavo, buvo labai nusilpusi. Prieglaudoje ji buvo ilgai, sunkiai sirgo, šiaip ne taip išsikapstė, neturėdama dar net metų. Dar mėnesį mums teko jos laukti, kol visai išgis ir bus sterilizuota, šiek tiek su baime keliavome atgal į prieglaudą, bet užteko ją pamatyti atbėgančią pas mus su šypsena per visą snukutį ir neįpusėję pasivaikščiojimo žinojome, kad atgal važiuosime jau trise.

Vardą Kyra jai davė prieglaudoje, nes ten atkeliavo ji be vardo, šis variantas mums pasirodė šiek tiek per grubus, dėl to likome prie Kiros. Baiminomės, kad po gyvenimo prieglaudoje ji prisibijos žmonių, kitų šunų, bet dabar kiekvieną kartą eidami pasivaikščioti žinome, kad užtruksime, nes panelei reikia su visais pasisveikinti ir žaisti iki padusimo – kiekvienas kelyje sutiktas šuniukas akimirksniu tampa didžiausiu žaidimų  draugu.

 

Gražuolė turi krūvą žaislų, kuriuos visada pasitelkia reikalaudama dėmesio, ji yra be galo aktyvi, meili, bet naktimis ramiausiai išsimiega šalia mūsų guolyje. Kiekvienas rytas jai būna lyg šventė, nes pamato mus pabundančius ir visada su džiaugsmu įšoka į lovą pažadinti ir apipilti bučinukais. Labai džiaugėmės, kad ji buvo išauklėta, namuose nieko nepridirbo, nesugadino, tik rytais širdis plyšta matant jos liūdesio pilnas akis, kai turime išeiti į darbus. Labiausiai mūsų gyvenime pasikeitė tai, kad dabar kiekvieną laisvą minutę norisi lėkti namo ir pamatyti tuos džiaugsmo šuolius.

 

Kira per pirmas dienas tapo visateisiu mūsų šeimos nariu, jau dabar nebeprisimename, koks tas gyvenimas buvo iki jos, ir kartais vis tyliai pasidžiaugiame, kad ji mūsų išlaukė ir pripildė namus tos didžiausios, nuoširdžiausios meilės, kokią tik šuniukas gali spinduliuoti.

 

Foto Lukas J. Bižys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Raminta, Paulius ir Zoja
Hana ir Pablo