„Džiaugiasi jis, džiaugiamės ir mes, padarę gerą darbą ir išgelbėję mažą plakančią širdutę, kuri į gyvenimą kabinosi visom keturiom letenėlėm.“

Norime pasidalinti savo neįtikėtina patirtimi ir laiminga šuniuko istorija.

Ilgai svarstėme apie galimybę įsigyti šuniuką, nes trūko namuose kuo nors rūpintis, trūko draugijos pasivaikščiojimams lauke, trūko nuoširdžios draugystės ir meilės.

Kadangi pati visada jaučiu pareigą padėti silpnesniam, kas liečia tuos, kurie patys negali savimi pasirūpinti – ypač. Todėl nusprendėme šuniuko visų pirma dairytis prieglaudose. Pirmoji buvo VŠį „Būk mano draugas“.

Lietingą, pilką rudens dieną nuvažiavome, apsižiūrėjome. Kaip tik nesenai buvo rasti 6 dviejų mėnesiukų mažyliai, išmesti į kanalizacijos šulinį, 5 rusvi ir vienas juodas su vos matomais baltais lopiukais. Štai šis mažylis labiausiai ir patraukė mano dėmesį, nes mažiukas gulėjo kamputy susirietęs, nusilpęs. Po pokalbio su prieglaudos šeimininke paaiškėjo, kad jis labai sirgo, faktiškai išgyventi šansų buvo labai mažai. Bet aš ne iš tų, kurie lengvai nuleidžia rankas! Puikiai žinau, kad prieglaudos neturi gyvūnams puikiausių gyvenimo sąlygų, pakankamai lėšų vaistams, operacijoms, vitaminams, pakankamai laiko, kad jo skirtų kiekvienam šuniukui ir kačiukui. Mes buvome treti žmonės, kuriems šį šuniuką atidavė, su maža, bet viltimi, kad jis išgyvens, nes prižadėjau, kad pasirūpinsime juo tiek, kiek bus mūsų galioje… Susupo į baltą drobę ir įdavė man į rankas. Kol važiavome, jo rudos akys bailiai žvelgė į mane, balta drobė tapo juoda nuo neapsakomo blusų kiekio…

Dvi bemiegės savaitės, nes mažylis labai stipriai vėmė ir viduriavo, per prievartą reikėjo bent šiek tiek pagirdyti, kad nebūtų dehidratacijos. Blusas ir kirminus iš žarnyno pavyko pašalinti greitai. Vėliau situacija vis gerėjo ir gerėjo, kiekvieną rytą atsibusdavome vis geresnės nuotaikos, nes viltis vis augo ir augo.

Pagaliau veterinarų prognozės buvo teigiamos – šuniukas sparčiai sveiksta, išgyveno pragariškas ligas.

Mažyliui davėme vardą Tedis. Todėl, kad jis buvo pūkuotas, ausytės stačios ir panašus į meškiuką.

Kiekvienais metais švenčiame Tedžio gimtadienį liepos 5 dieną, nes tokią sugalvojome mes ir įforminome jo pase. Dabar Tedukas jau visas vyrukas, jam jau šią vasarą bus 6 metukai. Oho… Kaip eina laikas, bet tas laikas pats maloniausias, nes kiekvieną dieną esame patys mylimiausi Teduko draugai. Maža širdelė, o talpina tiek daug – myli jis ir žmones, ir kitus gyvūniukus. Kartu į savo guolį teko laikinam gyvenimui priimti draugą Rikį – cihuahua veislės šunį ir albinosę šeškiukę vardu Šnybla. Ot buvo laikas – trys geriausi draugai siaubdavo ir namus, ir kiemą.

Šiandien Tedis laimingas gyvena mūsų šeimoje. Džiaugiasi jis, džiaugiamės ir mes, padarę gerą darbą ir išgelbėję mažą plakančią širdutę, kuri į gyvenimą kabinosi visom keturiom letenėlėm.

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė