David, Gleb, Pliuška ir Odi

“Kiekvienas jų vaikystėje išgyveno sunkius laikus, todėl dar labiau vertina šeimos meilę.”

Dukra labai norėjo šuns, bet mudu su vyru ilgai priešinomės, nes persikėlėme gyventi į Lietuvą iš Ukrainos ir gyvenome nuomojamame bute. Tai nebuvo palankios sąlygos laikyti šunį. Nuo vaikystės visuomet turėjau augintinių ir supratau, kokia tai atsakomybė. Dukra nedavė ramybės ir vis prašė bet kokio šuns, veislė, dydis ir spalva jai neturėjo reikšmės. Slapčia nuo jos naršiau Facebook po Vilniaus gyvūnų prieglaudų svetaines ir vieną dieną pamačiau sutrikusį ir išsigandusį šuniuką, kuris akivaizdžiai per ilgai užsisėdėjo belaukdamas šeimininkų. Šuniukas buvo netoli nuo mūsų esančioje „Lesės“ prieglaudoje, tad nuėjau pažiūrėti, o vakare mes jau turėjome Odį. 

Na, o „paplotėlis“ Pliuška – tebuvo laiko klausimas. Kartą atvėrus širdį benamiams šunims, sunku sustoti. Kadangi atvykome iš Ukrainos, Pliušką paėmėme iš Kijevo statybvietės. Laikui bėgant šunys susidraugavo, Pliuška užaugo dvigubai didesnė už Odį. Kiekvienas jų vaikystėje išgyveno sunkius laikus, todėl dar labiau vertina šeimos meilę. Šunys labai meilūs ir nemėgsta su mumis skirtis. 

Iš esmės šunys – kaip maži vaikai. Juos reikia prižiūrėti, auklėti, skirti jiems laiko ir pinigų. Bet jeigu juos myli iš visos širdies ir priimi kaip savo šeimos narį, tuomet visi šie rūpesčiai nėra našta. Niekada nesigailėjome savo sprendimo. Šunys – artimiausi žmogui gyvūnai, ne kartą įrodę savo ištikimybę. Nebuvo tokios dienos, kad Odis ir Pliuška nepalydėtų kurio iš mūsų išeinančio iš namų. Jie, kaip du sargybiniai, stovi balkone ir lydi įdėmiu žvilgsniu. O kai grįžtame, džiaugiasi taip, tarsi būtume nesimatę visą amžinybę.

Šunys – tai didžiulis pasaulis, mišrūnai – ypatingas pasaulis! Po pažinties su jais pradėjau kitaip žiūrėti į mišrūnus, tarsi tik dabar būčiau juos pamačiusi. Dabar kiekvienas pilkas Brisius ar Sargis atrodo man mielesnis ir gražesnis už madingus korgius ir jorkus. Labai norėčiau, kad žmonės greičiau pakeistų požiūrį į mišrūnus, benamius šunis, kad nebeliktų prirakintų grandinėmis šunų. Kad žmonės žvelgtų į juos atsakingai ir gailestingai. Kad kiekvienas norintis auginti šunį paimtų jį iš gatvės, iš prieglaudos ar iš savanorių!’

Foto Elena Mituzė