“Po keletos mėnesių ji tapo nuostabia namų karalaite, visiškai nebebijo žmogaus ir yra švelnumo ir meilės įsikūnijimas.”

Ari. Gruodžio 19 d. buvo 2 metai, kai ji pas mus. Po ilgų ilgų svarstymų su šeima buvo nuspręsta įsigyti katytę. Peržiūrėjome “Šiaulių letenėlės” prieglaudos skelbimus ir nuvykome į globėjos namus pasiimti katytės.

Lulu pas mane atkeliavo į laikiną globą po sesutės mirties prieglaudoje. Buvo praėję lygiai 3 mėnesiai po pirmos katytės paėmimo. Ari be galo ją pamilo ir buvo nuspręsta ją pasilikti visam laikui.

Pilkoji Limbutė į prieglaudą atvyko su pilveliu. Niekaip nesisekė jai rasti namų globos, taigi pasiėmiau aš. Limbutė susilaukė 2 mažylių: juodai baltas Neptūnas ir juodukas Saturnas. Kai kačiukams buvo mėnuo, buvo rasti dar 2 vos kelių parų mažyliai, jiems skubiai reikėjo maitinančios katės, taigi jie prisijungė prie mūsų šeimynos. Vienas iš priglaustų mažylių neišgyveno, tačiau kiti augo puikiai. Dviems pavyko rasti namučius, o pilkoji mamytė ir juodukas vaikas taip ir liko pas mane.

Šypsutė ir Tina. Kai namie jau karaliavo 4 katukai, taip nutiko, kad dėl asmeninių priežasčių nebegalėjau savanoriauti prieglaudoje. Mano vienintelis noras buvo pasiimti šias dvi katytes, nes jos turėjo labai mažai šansų rasti namus. Šypsutė visiška bailiukė, o Tina turinti sveikatos problemų. Mano nuostabus vyras visada mane palaiko ir sutiko, kad mes jas pasiimtume. Lapkričio 2 d. buvo metai, kai jos pas mus. Pagaliau po metų  darbo jau galima paglostyti Šypsutę, neįsispraudusią kažkur į tamsiausią kampą. O Tinai dėl autoimuninės ligos teko pašalinti visus dantukus, bet ji puikiai gyvena ir be jų.

Venesuela mano 7 vaikas. Pasibaigus savonorystei prieglaudoje, nenustojau gelbėti katinukų iš gatvės. Su draugėmis gelbėjome, kaip sugebėjome, gaudėme ir sterilizavome benamiukus. Ši mergytė gatvėje gyveno iki metų laiko, jos broliuką pagavau, kai buvo maždaug 6 mėn. Jam radome namus, o sesutės niekaip nepavykdavo pagauti. Kai pagaliau pavyko, ji buvo absoliuti laukinukė, galvojome sterilizuoti ir paleisti atgal į maitinimo vietą. Bet aš nenorejau, kad ji toliau gyventų gatvėje. Namų rasti nepavyko, nes ji buvo baikšti. Taip ji liko pas mus. Po keletos mėnesių ji tapo nuostabia namų karalaite, visiškai nebebijo žmogaus ir yra švelnumo ir meilės įsikūnijimas.

Namų karalius Simba – tai mano 8 vaikas. Simba buvo tiesiog atvežtas ir išmestas į kaimą, esantį netoli Šiaulių. Aš jį pasiėmiau, kaip visada, į laikiną globą, norėjau surasti namus. Vos atvykusi pastebėjau žaizdą šone. Paaiškėjo, kad jis buvo peršautas, darėme operaciją ir kartu kastravome. Viskas ėjosi puikiai, bet po patirtos įtampos jis susirgo autoimuninė liga ir visos ausytės bei snukutis pasidengė šašais. Jo paties organizmas save naikino. Vežiojome į Kauną, gydėme, davėme nemažas dozes įvairių steroidų. Kol kas pavyko ligą  nuvyti į remisiją ir nuo spalio pradžios vaistų nebenaudojame. Taigi tam, kad liga neprabustų vėl, reikia vengti streso, o namų pakeitimas katinukui būtų didžiulis stresas. Taigi buvo nuspręsta jį pasilikti.

Faina yra 9 mūsų šeimos vaikas. Ji kaip iš dangaus po nakties atsirado pas mano mamytę kaime. Važiavome su vyru jos paimti ir ieškoti naujų namų, bet vos ją pamatęs vyras pasakė, kad ši mažylė liks pas mus. Iki tol visi katukai į mūsų namus atvyko mano iniciatyva, o dabar – mano vyro.

Titas ir Taja yra mano globojami katinukai ir su jais mano šeimyna išaugo iki 11. Jie tapo tiesiog nusibodusiais vos kelių mėnesių žaisliukais vienoje šeimoje, taigi jiems ieškau naujų, mylinčių namų.

Foto Enrika Andrulytė