“Istoriją apie mus norėjau papasakoti tam, kad žmonės, ją perskaitę, nebebijotų ir suteiktų progą ne tik sveikiems, bet ir sergantiems gyvūnėliams. “

Nuo vaikystės buvau žmogus, kuris iš gatvės namo neša paukštelius, iškritusius iš lizdo ar sužeistais sparnais, beglobius kačiukus ir šuniukus. Visada norėjosi kažką išgelbėti, globoti ar tiesiog padėti. Kol gyvenau su tėvais, buvau iš lauko parsinešusi mažą rainą katinėlį, kuris po įtemptų Tėvų įkalbinėjimų tapo mūsų šeimos nariu. Jo netekus, praėjo keli metai, kol vėl atsirado stiprus poreikis turėti naują šeimos narį. Prieš metus galutinai nusprendžiau, kad noriu globoti katinėlį, tada kreipiausi į VšĮ “Rainiukas” vadovę Orintą. Iš senbuvių beglobių, gyvenančių stacionare, kur sąlygos yra gana atšiaurios, labiausiai į akį krito Irisas – katinėlis, sergantis leukemija.

Irisas, kuris po kelių dienų gyvenimo pas mane tapo Jonu, buvo mielumo, prieraišumo ir visiško besąlygiško pasitikėjimo simbolis. Per porą dienų apsipratęs naujuose namuose ir tapęs visateisiu šeimininku, jis parodė tiek daug meilės ir prisirišimo, jog buvo sunku patikėti, kad jis katinas, nes jo elgesys labiau priminė šunį.

Priglausdama katiną, sergantį leukemija, buvau susitaikiusi su tuo, kad jam reikia daugiau ir intensyvesnės priežiūros nei sveikam katinėliui. Teko lankytis pas veterinarus, leisti vaistukus pačiai, maitinti tik specializuotu maistu, guosti ir prižiūrėti. Tačiau visas pastangas, kad Jonas jaustųsi kuo geriau, atperka jo meilė žmonėms. Kiekvieną rytą suskambus žadintuvui Jonas įšoka į lovą, įjungia “motoriuką” ir murkdamas glaustosi prašydamas dėmesio. Grįžus namo pasitinka miauksėjimu, glaustymusi ir pilvelio išvertimu. Net kurjeriui atvežus prekes, jis krenta ant žemės, išversdamas pilvą ir prašydamas paglostyti. Visi stebisi tokiu mielumu – katinėlis, gyvenime matęs tiek daug, vis dar besąlygiškai myli ir pasitiki žmogumi.

Istoriją apie mus norėjau papasakoti tam, kad žmonės, ją perskaitę, nebebijotų ir suteiktų progą ne tik sveikiems, bet ir sergantiems gyvūnėliams. Meilė ir dėmesys, skiriamas jiems, jums grįžta dešimteriopai. Namai tampa šiltesni ir jaukesni, o žinant, kad tavęs grįžtančio laukia mielumo išsiilgęs padarėlis, kelia šypseną kiekvieną dieną.

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Fotografė Greta Kniežaitė – Novikovienė