Kristina ir Lionia

Išsipildė mano ir vyro norai – turime katašunį.”

 

Nuoširdūs norai ir svajonės tikrai pildosi. Labai norėjau katino – draugo, kuris lauktų grįžtančios po darbų. O vyras norėjo šuns. Dabar turime Lionią.

 

Prieš 3 metus, šaltą žiemos dieną atklydo iki mūsų namelio murzinas, ne vienos kovos randais paženklintas, didelis, rainas katinas. Buvo labai alkanas ir peršalęs. Apsistojo jis mūsų terasoje, visada laukdavo, kai grįždavome iš darbų. Į terasą (kai mūsų nebūdavo) svetimas žmogus negalėdavo užeiti, nes jis urgzdavo ir šnypšdavo, o dar išvaizda jo…

Lionia išdidus, didelis katinas, bet mielas ir meilus. Labai mėgsta žmogaus draugiją ir dėmesį. Ką beveiktum, jis visada šalia.

 

Vieną dieną į mūsų kiemą atėjo didelis šuo ir užpuolė vyrą. Tai pirma reikėjo Lionią uždaryti namie, nes jis puolė šunį. Nesitikejau, kad jis taip elgsis, bet labai džiaugiuosi jo atsidavimu mūsų šeimai. Jis tikras draugas ir džiaugiuosi, kad pasirinko mus. Išsipildė mano ir vyro norai – turime katašunį.

 

Foto Greta Kniežaitė Novikovienė

Irena ir Hardas
Aistė ir Liusė