Eglė ir Tobis: „Kai praėjusių metų lapkritį važiavome į „Penktą koją“ pasiimti Tobio, svajojome, kad su juo visur keliausime kartu.“

Sveiki, dalinuosi mūsų kelionės su augintiniu istorija.

Kai praėjusių metų lapkritį važiavome į „Penktą koją“ pasiimti Tobio, svajojome, kad su juo visur keliausime kartu. Planuose jau buvo ir mėnesio trukmės išvyka automobiliu į Italiją.

Mūsų draugystės pradžioje Tobis buvo gan jautrus: reaguodavo į viską, kas juda – automobilius, dviračius, praeivius, kates, šunis ar balandžius. Dėl šios priežasties reikėjo nemažai kantrybės, daug ko išmokti, kad galėtume su juo ramiau vaikščioti gatvėmis. Pasiimdavome jį į darbą, veždavomės į kaimą, keliaudavome į pajūrį. Matėme, kad automobilyje jis jaučiasi gerai, todėl nebus sunku vykti ir į ilgesnę kelionę.

Balandžio mėnesį išvykome į mėnesio trukmės kelionę automobiliu į Italiją. Dėl nakvynės taip pat problemų nekilo – apsistodavome iš anksto užsakytuose kambariuose ar statydavomės palapinę kempinguose. Pirmą kelionės savaitę Tobis jautėsi labai gerai, jam patiko tyrinėti naujas vietas, būti gamtoje ir būti kartu su mumis. Bet prasidedant antrai kelionės savaitei pastebėjom, kad jam kažkas pasidarė blogai – jis buvo vangus, nebeėdė. Kilo minčių, kad gal perkaito, o gal susirgo babezioze, todėl skubiai ieškojome veterinaro. Teko nusukti nuo savo planuoto kelio apie 30 km ir ieškotis nakvynės kitame mieste, o atlikus tyrimus, pasitvirtino babeziozė. Taip sutapo, kad kitas kelias dienas buvome užsisakę kambarį vienoje vietoje, todėl galėjome su Tobiu pailsėti. Per keletą dienų jis atsigavo, vėl pasidarė linksmesnis, pasitaisė apetitas. Dar kartą aplankėme veterinarijos gydytoją, ji surašė vaistus, kuriais gydėsi Tobis (nes dėl kontrolės reikėjo aplankyti veterinarą dar kartą), ir iš piečiausio savo kelionės taško ėmėme judėti šiauriau.

Manau, kad išvykos labai prisideda prie Tobio elgesio pokyčių. Būdamas vien tik prie namų jis būna labai sargus ir įsitempęs. O kai kur nors išeiname – atsipalaiduoja, tyrinėja aplinką, nebe taip įtariai žiūri į kiekvieną praeinantį.

Foto iš asmeninio archyvo

Tekstą redagavo Miglė Narbutaitė