“Pirmomis dienomis namie buvo nedrąsu, tačiau Smilga greitai suprato, jog čia jos naujieji namai, kuriuose ji bus saugi.”

Mūsų šeimoje šunys planuotai beveik niekada neatsirasdavo. Visi gelbėti ir išgelbėti, suteikiant namus ir begalinę meilę tiems, kurie patys už save pakovoti negali. Smilgos atsiradimo istorija, deja, yra liūdnoka. Mano buvusį šunį mirtinai partrenkė mašina tą pačią dieną, kai aš pirmą kartą į dangų pakilau keleiviniu lėktuvu. Grįžusi ir net parduotuvėje jai nupirkusi skanėstų, namie jos neberadau. Širdis plyšo perpus.

Neilgai trukus internete, “Penkių pėdučių” prieglaudos puslapyje, kurį sekdavau nuolatos, atsirado nuotraukos: 6 sesyčių, 24 pėdučių, kurios niekam nereikalingos buvo išmestos sukištos į maišą. Širdyje sužibo viltis, viltis vėl iš naujo kažkam būti visas pasaulis. Nuvažiavome į prieglaudą susipažinti. Smilga buvo tyliausia ir slėpėsi sesių užnugaryje. Taip ir atkreipė ji mano dėmesį, ta juodaplaukė coliukė. Pirmomis dienomis namie buvo nedrąsu, tačiau Smilga greitai suprato, jog čia jos naujieji namai, kuriuose ji bus saugi, ir visi yra pasiruošę ją priimti į savo širdis.

Na, taip mes su Smilga jau 6 metus kartu. Kodėl vardas Smilga? Kadangi gyvename užmiestyje, mėgstu pasivaikščioti miškais ir laukais, o vasarą mano rankas visada kutendavo smilgų viršūnėlės, mėgdavau skinti jas ir laikydama tarp pirštų mėgautis vasaros saule. Smilgos man visada asocijuodavosi su nepriklausomybe. Aš pati nuo vaikystės esu nepriklausoma siela, todėl ir savo šunį pavadinau Smilga. Smilgai šešeri, tačiau jos energija ir džiaugsmas plūsta su kaupu. Pažaisti su seneliu ryte ir vakare yra įsišaknijusi rutina, kurią Smilga puikiai žino! Ji mėgsta žaisti, bėgti šalia važiuojančio dviračio ir maudytis Minijos upėje. Smilga gyvena su 11 metų draugu Mažyliu ir 3 metų kate Kyce. Visi sutaria puikiai ir yra viena šeima!

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė