“Svajojame kada nors turėti savo namus, o tada Čikai būtinai suorganizuosime draugą ar draugę, žinoma, iš prieglaudos.”

Trumpa priešistorė. Mes jau kurį laiką šeimoje kalbėjome apie tai, kad norime augintinio. Mes mylime gyvūnus, be to, galvojome, kad ir sūnui autistui būtų į naudą turėti keturkojį draugą. Kaip tik tuo metu, kai atsikraustėme į Šiaulius ir nusprendėme, kad mes tikrai norime šuns, mano sesuo savanoriavo “SOS gyvūnų” prieglaudoje ir pažadėjo mums atvežti bet kurį gyvūną, kurį tik išsirinksime.

Kodėl Čika? Prieglaudos puslapyje pamačiau 2 mažus šuniukus, su mama atvežtus iš sąvartyno. Mažyliai buvo balti, maži ir be galo mieli, tačiau turėjo kirmėlių ir kitokių parazitų, mama, beje, taip pat. Vieno vardas lyg buvo Čerčilis, kito neatsimenu, bet irgi iš Č raidės. Taigi paskambinau sesei ir paprašiau, kad paimtų mums kurį nors. Bet, pasirodo, jie jau abu buvo rezervuoti. Pagalvojome ir nutarėme paimti mamą. Beje, labai įdomu, kokie jos vaikiukų likimai. Kažkas lyg minėjo, kad vienas neišgyveno nukirminimo procedūros, kažin, kaip gyvena kitas?

Taigi Čika pas mus jau 3 metus. Atvyko ji pas mus labai liesa, išsigandusi ir atrodė labai nelaiminga, kailis buvo nušiuręs ir pageltęs.Visą kelią iš Vilniaus vėmė mašinoje… Dabar jau šios problemos nėra, todėl galime kartu keliauti.

Išėję pirmą dieną pasivaikščioti kiek išsigandome, nes kalytė duso ir krenkštė nuo pavadžio. Tas pats būdavo, kai labai džiaugdavosi arba bėgiodavo. Veterinaras spėja, kad jai buvo pažeista trachėja, todėl vedžiojame su petnešomis.

Gal porą savaičių nesuprato, kad reikia valgyti iš dubenėlių, ieškodavo maisto likučių prie šiukšlių dėžės. Ir dabar vis dar knisa šiukšles, jei tik gauna progą. Valgyti gali absoliučiai viską, net bananus, agurkus ir pan. Čika yra niekada nepasiduodanti maisto kaulytoja.

Ji yra mėgėja slaptai įsirangyti lovoje, kai niekas nemato arba visi miega. Nemėgstamiausi dalykai yra maudynės ir šukavimas, bet kenčia. Su sūnumi bėgioja pievomis prie namų, kartu valgo (nes viskas, kas lieka nuo jo, VISADA atitenka tik Čikai), tačiau šiaip jie nelabai draugauja. Čika dabar jau nedraugauja su jokiais vaikais, labai myli moteriškąją lytį, sąžiningai aploja kiekvieną, kuris pasibeldžia į mūsų duris, ir yra be galo protingas ir ištikimas šuo.

Svajojame kada nors turėti savo namus, o tada Čikai būtinai suorganizuosime draugą ar draugę, žinoma, iš prieglaudos.

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Fotografė Enrika Andrulytė