Dar prieš metus nebūčiau patikėjusi, kad turėsim katę. Manėme, kad bus tik šuo, bet yra patarlė „niekada nesakyk niekada“.

Įsikūrus naujuose namuose su vyru jautėmės labai laimingi, tačiau jam išvykus i komandiruotę pasijutau vieniša. Naršydama „Facebook“ tinklapyje pasidžiaugdavau gražiomis istorijomis, beglobiais gyvūnais, radusiaiss naujus namus. Pagalvodavau, kad mūsų namuose kažko trūksta. Užsiminiau apie tai savo vyrui Mantui ir pasiūliau priglausti beglobį kačiuką. Jam ši mintis irgi patiko, taigi nutarėme taip ir padaryti.

Į gyvūnų globos namus nuvažiavome šių metų kovo tryliktąją. Abu norėjome mažo kačiuko, tačiau mažų nebuvo. Ir pamatėm savo juodukę (tuomet buvo vardu Pupa). Ji buvo labai nedrąsi, slėpėsi už minkštasuolio ir stebėjo mus savo didelėmis žaliomis akimis. Tą kartą išėjome tuščiomis ir su viltimi rasti jaunesnį kačiuką, tačiau Spurgos žvilgsnis įstrigo į atmintį mums abiems. Tą patį vakarą grįžome jos pasiimti.

Kai parsivežėm ją namo, abu labai nustebome, iš baikščios katytės ji tapo tokia drąsia ir meilia, pasijautė lyg namie jau ne pirmą vakarą karaliauja.

Spurga pripildė namus jaukumo ir geros nuotaikos, davė mums tiek meilės ir švelnumo, lyg sakytų kokia yra dėkinga už suteiktą šansą.

Labai džiaugiamės, kad pasiėmėm suaugusią katytę, Spurgai dabar jau metai ir trys mėnesiai. Ji tokia tvarkinga, išauklėta, meili,  labai mėgsta šukuotis, žaisti, ir stebėti paukščius pro langą. Pasitinka mus gryžusius namo prie durų, sako “miau“ ir voliodamasi prašo jai paglostyti pilvuką. Linkme visiems surasti tokius draugus. Gyvūnai, patyrę vargo ir skriaudų, moka duoti labai daug meilės.

Fotografė: Vitalija Baltrušaitytė | www.delavita.info