„Kartu begyvendami šiek tiek supanašėjo, kartais šuniukas nustebina katinišku elgesiu, o katinukas – šunišku, tačiau būtent todėl gyventi dar smagiau ir įdomiau.“

Šuniukas Mikis mano namuose atsirado neplanuotai. Vis pagalvodavau, kad noriu augintinio, tačiau nesiryžau, kol vieną diena paskambino mama ir papasakojo apie Mikutį. Tuomet klausimų ir svarstymų nebeliko, iš karto supratau, kad turiu važiuoti į prieglaudą jo pasiimti. O prieglaudoje Mikutis atsidūrė būdamas maždaug pusės metukų amžiaus. Ankstesni šeimininkai Naujųjų metų naktį išmetė jį per langą iš antro aukšto. Šuniukui buvo lūžusi kojytė, teko operuoti ir mokėti pinigėlius, tad šeimininkai jo atsisakė. Kaip vėliau paaiškėjo, kita kojytė irgi jau buvo anksčiau lūžusi, tačiau pati sugijusi, tad galima tik spėlioti, ką vargšiukui teko iškęsti. Galbūt todėl jis dabar toks kantrus ir paklusnus. Nors ir nemoka tradicinių komandų, pvz. gulėti ar sėdėti, bet yra labai supratingas ir sumanus, o prireikus, moka ir pasukčiauti. Paprastas „dvarniaškiukas“ kreivomis kojytėmis gali tapti pačiu geriausiu ir ištikimiausiu draugu, tereikia laiko, kantrybės ir, žinoma, meilės.

Katinukas Lakis, namuose taip pat atsirado visai netikėtai ir neplanuotai. Tiesiog vieną dieną išėjusi į laiptinę radau mažytį ir mielą pūkų kamuoliuką. Vos mane pamatęs, pradėjo sekti paskui, tad man nieko kito nebeliko, kaip tik parsinešti jį namo. Nusprendžiau pagloboti jį laikinai, su viltimi, kad rasiu gerus šeimininkus. Tuo metu atrodė neįmanoma gyventi nuomojamame bute su dviem augintiniais. Tačiau, kai vos parsinešus namo užmigo man ant kelių, giliai širdyje supratau, kad jau negalėsiu jo atiduoti. Lakiukas išaugo į labai padūkusį, tačiau nepaprastai meilų, draugišką ir sumanų katinuką.

Dabar Mikučiui jau beveik 7 metukai, o Lakiukui – 4. Labai džiaugiuosi, kad abu sutaria gan neblogai, nors kartais ir pasipyksta. Kartu begyvendami šiek tiek supanašėjo, kartais šuniukas nustebina katinišku elgesiu, o katinukas – šunišku, tačiau būtent todėl gyventi dar smagiau ir įdomiau.

Augintiniai kardinaliai pakeičia gyvenimą, kartais kyla vienokių ar kitokių nesusipratimų ir sunkumų, tačiau jie yra mano šeimos nariai, kurie buvo kartu tiek geromis, tiek pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Galiu tik padėkoti likimui už du puikius ir ištikimus draugus. Ir taip, katinukas iš gatvės ar skriaustas, į prieglaudą patekęs šuniukas tikrai niekuo neprastesnis už kilmingą, brangų gyvūnėlį iš veislyno.

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Fotografė Elena Rutkauskaitė