„Tad tokia ta mūsų šeima – su pykčiais, su susitaikymais, su neapsakoma meile!“

Sveiki, as Pegė (rudoji – 2.5 metų). Šioje šeimoje gyvenu jau dveji metai. Atkeliavau čia man visai netikėtai. Kažkokia teta rado mane Klaipėdoje prie vieno prekybos centro ir paėmusi atvežė į „Linksmąsias pėdutes”. Jau buvau visai apsipratus, su kambarioku apsitrynusi, kai į kambarį įėjo jiedu. Būčiau net neatsisukus, jei ne vyro barzda. Iškarto susimąsčiau, kad tikrai gera vieta pasikasymui, tad pagalvojau, kad laikas pasirodyti tikra damute. Ir viskas gavosi taip, kaip ir planavau. Džiaugiausi savo sprendimu, nes šeimynėlė yra tikrai nebloga. Buvau kaip karalienė, nešiojo mane ant rankų, skanukai liejosi laisvai. Buvo tik vienas minusas – gyvenau bute. Bet kaip sakoma – svajonės pildosi. Po keleto mėnesių išsikraustėme į namą ir ohoho… Man buvo leista išeiti į lauką. Ačiū Jiems už šį sprendimą. Lauke atsigaunu: lakstau, paukštukus gaudau, vasarą žalčius ir driežiukus velku namo. Nelabai šeimininkai džiaugiasi, bet tik todėl, kad jie nesupranta, jog taip aš jais rūpinuosi, juk jie dvikojai, o aš tai keturkojė, galiu viską. Taigi, gyvenau kaip ponia , mėgavausi pakasimais, gražinimosi procedūromis, miegodavau su jais, visada vidury lovos, rytais bėgdavau kartu į virtuvę, kad tik nepamirštų, jog reikia man duoti skanukų, bet tada atsirado JIS…

Sveiki, aš Elas (baltasis – 1.5 metų). Buvau sėkmingas kiemo chuliganas, kai vieną dieną užklydau į sodus ir susitikau merginą kieme. Na, žinokit, pats nustebau, kaip susilydžiau… Pradėjau murkti, raitytis, kad tik atkreiptų dėmesį į mane ir man pavyko! O tada aš išsigandau, nes mane paėmė ir uždarė kambary… Jau galvojau, kad niekad nebeišleis manęs į lauką, bet suklydau. Ne tokie baisūs tie žmonės. Paaiškėjo, kad buvau sergantis. Turėjau ir didžiulę slogą, ir odos grybelį, bet šeimininkai mane išgydė. Šiuose namuose jau gyveno Pegė. Graži beproto, iškart pamilau, net nekreipiau dėmesio, kad ji vyresnė. Pasirodo, čia meilė be atsako. Aš jai prie ausies pasišnabždėti, o ji iškarto urgzti, tai taip ir nesusiklostė mūsų santykiai. Gerai, kad tie žmonės malonūs ir neišskyrė mūsų, nes aš vis dar turiu vilties… Kadangi mano chuliganiškumas niekur nedingo, šįkart koją susilaužiau, tai visas dėmesys mano. Pegė pavydi, tai galvoju, gal ir meilė užsiplieks. Žinot, viltis miršta paskutinė. Esu girdėjęs, kad kiti žmonės, tokiais, kaip aš, atsikrato, nes na, kam reikalingas šlubas katinas, bet jiedu kitokie. Lankėsi pas veterinarą su manim kiekvieną dieną, rūpinosi, glostė, nešiojo, esu labai dėkingas Jiems už tai.

Donatas ir Rugilė:

Elas ir Pegė Bandžiai (serialas “vedęs ir turi vaikų”) – geriausias mūsų sprendimas. Labai stipriai viskas gyvenime pasikeičia, kai į namus įžengia gyvūnas. Jis tampa ne puošmena, ne žaisliuku, o pilnateisiu šeimos nariu. Rytas prasideda ne nuo labas rytas vienas kitam, o nuo ėjimo į virtuvę, kad ponaičiai gautų skanėstų. Abu priglausti, abu laimingi (bent taip atrodo), o svarbiausia – abu labai mylimi. Pegė tikra namų ponia – tokia šiek tiek karalienė. Gal net labiau katašunis. Kiekvieną dieną ji laukia mūsų grįžtančių iš darbų, matyt, turi vidinį laikroduką, nes visada žino, kada atsistoti prie durų. Kiekvieną vakarą bėga kartu į miegamąjį, krenta šalia – turi jai glostyti pilvuką, o po to apsikabinus kartu užmigti. Elas – grynas chuliganas, daro viską, kas mums nepatinka. Skriaudžia Pegę, drasko rankas ir kojas, bet… Kad ir koks, kaip mes sakome “demonas”, bebūtų, kartais parodo ir savo gerąją pusę. Rytais visada murkia, glaustosi, tik neaišku ar pasiilgo per naktį, ar tiesiog nori skanėstų. Jis toks pats sau vadas. Abu kartu jie niekada nesutarė ir, panašu, kad taip niekada ir nesutars, nes kartu yra jau 10 mėnesių. Matyt Pegė tokia katė, kuri mieliau būtų vienintelė šeimoje.

Vardai judviejų pasirinkti ne atsitiktinai. Pegei pradžioje “nelipo” joks vardas, atrodo, kad niekas netinka, kol neprisiminėme serialo. Pegė – tingi moteris, ignoruojanti savo šeimos narius. Būtent tokia Pegė ir yra. Ne ji taikosi prie mūsų, o mes turime prisitaikyti prie jos. Dėl Elo tikriausiai klausimų nekyla. Kadangi jis atsirado vėliau, tai buvo akivaizdu kad taps Pegės vyru Elu. Jų ir santykiai visiškai tokie pat, kaip ir serialo veikėjų.

Kiekvieną dieną namuose vis kas nors įvyksta. Susimuša, susipyksta… Dalijasi mūsų dėmesiu. Kovoja, kuris čia dabar geresnis. Bet jie abu geri. Jei tik leistų galimybės, namuose atsirastų ir daugiau prieglaudinukų.  Bet visų juk neišgelbėsi. Belieka tik tikėtis, kad žmonės taps atsakingesni ir nemėtys gyvūnėlių į gatvę, o jei ir mėtys, tai kad bent kiekvienam atsirastų po kampelį žmonių namuose.

Tad tokia ta mūsų šeima – su pykčiais, su susitaikymais, su neapsakoma meile!

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė