“Su Pūga jaučiu, kaip kiekviena diena tampa pilnesnė prasmės ir džiaugsmo.” 

Šeimoje bene nuolat būdavo šeimos šuo. Išsikėlus gyventi vienam pradėjo labai trūkti to gyvo džiaugsmo ir ilgą laiką norėjosi įsigyti savo šunį. Itin daug domėjausi borderkoliais, atrodė kaip tobulas pasirinkimas ir variantas. Vis tik galiausiai nusprendžiau priglausti likimo nuskriaustą šunelį iš prieglaudos. Gyvenu Vilniuje, tačiau vykau į Klaipėdą net kelis kartus į “Linksmąsias pėdutes”, buvau nusižiūrėjęs internete laikos mišrūnus. Bet nuvykęs į vietą pamačiau savo šunelį – Pūgą. Ji su savo broliais bei sesėmis buvo rasta netoli prieglaudos dėžėje. Pūga buvo baikščiausias ir mažiausiai kontakto siekiantis šunelis, išvaizda labai priminė borderkolius, tad daugiau klausimų nebekilo ir ilgai netrukus rezervavau Pūgą sau. Tikėjausi, jog po visų skiepų išgyvens ir po keleto savaičių galėsiu sugrįžti ir keliauti namo jau su šuneliu.

Viskas baigėsi laimingai ir dabar kasdien džiaugiamės vienas kito kompanija! Lankėme dresūrą “Urban dog” mokykloje, išmokome daug. Dar ir dabar kasdien mokomės kažko naujo arba kartojame sena. Dėl Pūgos pradėjau itin daug vaikščioti bei pažinti miestą, jo apylinkes, nueiname vidutiniškai 13 km kasdien. Pastaruoju metu dar pradėjome vaikščioti ir į “Sled Dogs Baltic” fitneso užsiėmimus. Su Pūga jaučiu, kaip kiekviena diena tampa pilnesnė prasmės ir džiaugsmo. Nuoboduliui nebėra vietos.

Foto Jovita Baliūnienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė