“Vos tik pakvieti ją ant kelių, ateina, užšoka ir pasiruošusi ten būti tiek, kiek tik leisi.”

Sužinojome, kad 5 metukų katytė Mūra ieško namų, pamatę Facebook skelbimą. Augintinį namuose jau turėjome, naujo draugo neieškojome, bet Mūra turėjo ypatingą šeimininkę, vyresnio amžiaus moterį, kuri gyveno sunkiomis sąlygomis ir turėjo jau seniai išvykti gyventi pas dukrą į užsienį, bet vis atidėdavo kelionę, nes nenorėjo atiduoti Mūros į prieglaudą. 

Supratome ir mes, kad nederėtų Mūrai atsirasti prieglaudoje, nuvykome susipažinti, patikome vieni kitiems ir po savaitės atvykome pasiimti jos į naujus namus. Šeimininkė išvykusi dar ne kartą domėjosi Mūros gerove, apsikeisdavome naujienomis ir nuotraukomis. Patyrusi stresą ir praradusi namus, Mūra dar geras porą savaičių išlįsdavo tik naktimis, tyrinėjo aplinką, valgė ir vėl slėpdavosi, neprisileisdavo visiškai, kol pasiryžo savo širdelę atverti mums. 

Dabar namuose turime katę-šunį, kaip juokiamės tarpusavy. Vos tik pakvieti ją ant kelių, ateina, užšoka ir pasiruošusi ten būti tiek, kiek tik leisi. Netoliese gyvena ir tėveliai, dažnai atsiveda šuniuką, jie sutaria gerai, santykiai diplomatiški – inteligentė Mūra nepasiduoda žaidimams, bet leidžia okupuoti savo teritoriją ir taktiškai nekreipia į jauną, padykusį mažylį dėmesio. Savo nepasitenkinimą rodo tik vienu išskirtiniu atveju – jeigu labai vėlai grįžtame namo, prie pat durų tenka rasti dovanėlę, bet niekam gi nepatinka ilgam laikui likti vienam!

Kartu mes jau trečius metus. Kartu valgome – Mūra visada užima prie stalo laisvą kėdę ir įdėmiai stebi visą mūsų didelę šeimyną, kai vakarieniaujame. Kartu tinginiaujame – kai pradedi lepinti ant kelių sėdintį draugą, taip ir nebesinori keltis! Kartu ne kartą užmigome, bet nė karto neteko kartu pasitikti saulėtekio – Mūra visada leis miegoti iki paskutiniųjų, tokia pat mieguista pelėda kaip ir mes. Kartu išgyvenome ir netektį – mus paliko močiutė, Mūros geriausia draugė. Kol šalia buvo jos ištikimi ir šilti keliai, Mūra niekada neateidavo pas mus, o dabar kartu jos ilgimės ir stengiamės padovanoti vieni kitiems kiek įmanoma daugiau šilumos.

Fotografas Lukas Jurgis Bižys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė