„Negalėčiau paminėti nė vienos jų neigiamos savybės ir tik nenustoju dėkoti likimui, atnešusiam šiuos ūsuočius į mano gyvenimą.“

Prieš 2,5 m., 2012 m. vasarį, mano gyvenime atsirado pirmas augintinis – katytė Puma. Ją paėmiau iš prieglaudos „Pifas“. Kažkodėl minties pirkti nebuvo niekada, o suteikti namus tam, kas labai jų laukia – savaime suprantama. Tuomet Puma pasirinko mane pati: tiesiog įlipo į mano atneštą boksą. Su jos atsiradimu atėjo susidomėjimas pagalba beglobiams gyvūnams. Žinojau, kad yra prieglaudos ir pan., bet visa tai buvo kažkur toli ir nepažinta.

Tada balandį, pati nežinau kodėl, atsiliepiau į prašymą padėti laukinei katei, atsivedusiai 4 kačiukus nesaugioje vietoje. Nuo pat pradžių net neprisileidau minties, jog kažkas iš to namus sujaukusio penketo gali užsibūti ilgesniam laikui. Kai tik buvo galima, katė buvo sterilizuota ir grąžinta į kiemą, iš kurio atkeliavo, nes jau nebegalėjo gyventi su žmogumi. Vieną katytę iš tos vados padovanojau draugei, liko trys broliukai. Suorganizavau jiems fotosesiją, sudėjau skelbimus kur tik įmanoma ir laukiau. Atėjus atostogų metui, nežinojau, ką daryti su tokia šutve. Į prašymą suteikti laikiną globą 3 kačiukams atsiliepė nemažai gerų žmonių. Ir tada aš pagalvojau: „O kas jei juos ten skriaus? Arba apvalgys? Juk jie turi smarkiai stresuoti naujojoje vietoje.“ Viena globą pasiūliusi moteris sakė, kad gyvūnai miega jos lovoje. Čia dabar! Mano gyvūnai – svetimoje lovoje! Ir tada tapo aišku kaip dieną kad tai MANO gyvūnai. Žaibu pašalinau visus skelbimus, paprašiau draugės lankyti juos kol būsiu išvykusi, ir taip tapau „daugiakate mama“. Tiesa, dėl stiprios abipusės meilės Puma buvo konfiskuota mano tėvų. Taigi likome keturiese: aš, juodas baltomis „pirštinėmis“ Lenis (mano mėgstamiausio atlikėjo garbei), tarsi juoda kauke pasipuošęs Zorro (deja, vardas drąsos nesuteikė nė lašo…) ir smulkutis bei ilgą laiką sirgęs visomis įmanomomis ligomis, tačiau be galo komunikabilus Persikas (taip jį pakrikštijo draugė, kuriai pasakojau apie vaikystės svajonę turėti rausvos spalvos persų veislės katiną vardu Persikas).

Nuo tada aktyviai užsiėmiau kačių globa. Taip prieš metus mano namuose atsirado Alba (tokį vardą gavo ne tik dėl spalvos, bet ir Ispanijos hercogienės Albos garbei, nes irgi yra garbaus amžiaus ir aristokratiškų manierų). Ji keletą mėnesių valkatavo kaimynystėje, buvo labai prastos būklės, išsekusi ir pavargusi kovoti už išlikimą, kas turėjo būti labai sunku, mat Alba beveik neturi dantukų, anot veterinarų, jai apie 10 m. Ilgą laiką ji gyveno viena atskirame kambaryje, nes labai bijojo susipažinti norėjusių broliukų, tačiau prieš porą mėnesių persigalvojo ir įsiliejo į gaują. Tikėjausi ir jai surasti namus, bet niekas nenori imti seno gyvūno, nors ji tokia švelni, draugiška ir dabar jau puikios sveikatos.
Visi mano šlapianosiai labai skirtingi. Persikas tikras katašunis: veržiasi į lauką, pasitinka svečius prie durų ir mėgsta atnešti jam numestą kamuoliuką. Zorro – bailiukas, tačiau savo aplinkoje aktyvus, žaismingas milžinas. Su Leniu turime ypatingą pasisveikinimo ritualą: nesvarbu, ar 20 min. išbėgau į parduotuvę, ar nebuvau namie visą savaitę, jis pasitinka garsiai kniaukdamas ir sekioja paskui tol, kol paimu ant rankų, pakasau nugarytę, o jis pabučiuoja mane į skruostą, per kaklą apkabinęs priekinėmis letenomis. Alba, kaip ir priklauso pagal amžių, vaikinų žaidimuose nedalyvauja, urzgia ant labai įsidūkusiųjų ir mėgsta snausti ant palangės. Juos visus vienija tai, kad padeda socializuotis mano laikinai globojamiems katinėliams. Na, ir dar tai, kad be jų neįsivaizduoju savo gyvenimo: jie išmokė atsakomybės, kantrybės bei nuoširdžios, besąlygiškos meilės ir ilgesio išsiskyrus. Nors pasakiusi, kiek gyvūnų namuose turiu, sulaukiu labai prieštaringos reakcijos, pati kartais netikiu, kaip mažai rūpesčių jie sukelia, pvz., žadina tik ilgiau miegančią savaitgaliais, nes pusryčiai pagal grafiką 6:30 ir taškas. Negalėčiau paminėti nė vienos jų neigiamos savybės ir tik nenustoju dėkoti likimui, atnešusiam šiuos ūsuočius į mano gyvenimą.

Fotografė Karolina Marcinkevičiūtė