Taip jau išėjo, kad 2011 metų kovo 13 dieną, genint medelius mūsų sodyboje Vosbutuose, buvusi mūsų augintinė, neklaužada Norikė, išbėgo į kelią ir buvo iš karto partrenkta greitai lekiančio automobilio. Verkėme visi, o labiausia išgyvenau aš, nes Norikei dar nebuvo nė metukų…

Visą savaitę internete ieškojau naujos draugužės. Tiesa, prieš Norikę pas mus 16 metų išgyveno tokia kudliukė Lotutė, kaimyno rasta prie Kauno klinikų ir mūsų sūnums padovanota. Taigi, kaip supratote, šuniukai mūsų šeimynai yra geriausi draugai ir be jų mes negalime.

Vis žiūrinėjau prieglaudos „Penkta koja“ skelbimus, kol internete pamačiau Smilgelės nuotrauką, tokią liūdną liūdną. Nieko nelaukus,  kitą dieną gerb. Agnės šunytė buvo atvežta pas mus į A. Šančius. O ji juk buvo net 2 kartus išduota. Vasarą ji buvo rasta stovykloje valkataujanti, tada ją priglaudė šeima, surado namučius ir atrodė, kad pagaliau Smilga gyvens laimingai ir ilgai. Tačiau prieglauda sulaukė skambučio: skambinę žmonės paprašė pasiimti šią šunytę, nes išvažiuoja į užsienį. Taigi buvo surasti nauji globėjai Vilniuje. Smilgą priglaudė moteris, radusi ją stovykloje.

Smilga jau buvo sterilizuota, paskiepyta kompleksiniu skiepu ir šį kartą buvo ieškota tokių namų, kurie būtų paskutiniai. Mums atrodo, kad ji tokius ir rado.

Iš pradžių visko buvo: buvo pabėgusi prie „Rimi“ parduotuvės, vaikėmės po visą rajoną, aš pro ašaras kelio nemačiau, sakau, viena prieš savaitę žuvo, o ir kitos neišsaugojau. Bet gerai, kad ji labai mėgsta važiuoti mašina, tai vyrui pašaukus, ji tuoj pat atlėkė ir kaip niekur nieko susirangė ant galinės sėdynės. Grįžus į namus vos lifte neįstrigo, dar ir sodyboje buvo pabėgusi, tai tuos pirmus metus mes ją laikėme pririštą, bet ji galėdavo apeiti visą mūsų pievą.

Na, o dabar kuo puikiausiai palaida prižiūri sodybą, nes visi mūsų savaitgaliai ir vasaros ten, Vosbutuose. Labiausiai saugo nuo kačių, nes jų siaubingai nemėgsta. Turime vienintelę bėdelę – Smilga labai šeriasi, esame ir specialias šukas parsisiuntę iš Vilniaus. Bet vis vien visa mūsų šeimyna labai mylime ją, vyresnioji anūkė ją net sese vadina, nes labai sutaria Smilgutė su visais vaikais, labai gera ir paslaugi yra visiems. Man po dantų inplantų operacijos net savo žaisliuką kišo po pagalve, kad neliūdėčiau,  kad su ja pažaisčiau.

Smilgutei jau 4 metukai, o pas mus ji atkeliavo prieš 3 metus, vardo nekeitėme, nes labai gražus ir šis. Į lauką visados vedame 4 kartus, rytais niekados nežadina, tik jei kas nors jai negero nutinka. Sodyboje nuolatos dienomis laksto po lauką, kartais dar ir tvenkinyje išsimaudo, juokiamės, kad turbūt nori karpių pasigauti, nes auginame truputį.

Fotografas Tadas Klimauskas

Redagavo Milda Bukantytė