“Cherris, kaip ir pridera tokio vardo savininkui, pasirodo, mėgsta visas uogas – serbentai, avietės yra renkamos tiesiai nuo krūmo!”

Meilė iš pirmo žvilgsnio!

Laikas nuo laiko vis peržiūrėdavau prieglaudose gyvenančių šunelių nuotraukas ir vieną dieną pamačiau šį pasišiaušėlį. Kuo papirko būtent jis – nežinau, bet prabėgus šiek tiek laiko nusprendžiau, kad man reikia būtent jo. Ir tuomet skelbime pamačiau užrašą PADOVANOTAS. Kiek liūdesio ir nepasitenkinimo buvo, kad nepaskambinau anksčiau… Bet jis buvo taip įstrigęs atmintyje, kad negalėjau jo pamiršti ir rodžiau draugėms, kokio šunelio norėjau, bet nespėjau. Mano nuostabai iš skelbimo dingo žodelis “padovanotas”, tada jau suskubau pasiskambinti ir paskirti pasimatymą šiam grožiui. Sužinojau, kad šunelį paėmusi pora po savaitės parvežė atgal dėl pasireiškusios alergijos.

Pagyvenus kelias dienas atsiskleidė šunelio charakteris – hiperaktyvus, nieko nebijantis, be galo mielas bučiuoklis. Taigi pradžioje buvo tikrai labai nelengva… Bet mes susigyvenome! Tik pamačiusi jį supratau, kad vadinsime Cherriu. Jis į vardą pradėjo greitai reaguoti, dėl to vis galvojame, kad seniau jo vardas buvo panašus. Jis buvo rastas lauke, blusuotas, susivėlęs bei smirdantis, daugiau prieglauda apie jį mums nieko negalėjo papasakoti. Cherris, kaip ir pridera tokio vardo savininkui, pasirodo, mėgsta visas uogas – serbentai, avietės yra renkamos tiesiai nuo krūmo! Vyšnios, kriaušės – nuo žemės, bet jei galėtų pasiekti, manau, skintųsi pats.

Katė – Kysė – lietingą dieną, kai už lango netrukus pradėjo rodytis šaltukas, atėjo pas mus pati. Matėsi, kad katytė naminė, jauki bei labai gera. Bijojome, kad nesušaltų – taigi priglaudėme, ieškojome šeimininkų, nes buvo tikrai labai keista, kaip tokį gerą padarėlį galima išmesti į gatvę, kai tik pradeda šalti… Bet niekas neatsirado ir taip ji apsigyveno pas mus.

Pirmą kartą supažindinus katę su šuniu buvo panašu, kad jokių draugysčių čia nebus, bet per antrą kartą viskas buvo kitaip. Be galo kantri katė išmoko gyventi su hiperaktyviu šuniu. Abu gyvūnai priglausti jau suaugę, abu myli visus mūsų svečius, abu nejaučia jokios baimės žmogui. Nežinome, koks jų gyvenimas buvo seniau, bet, kadangi jie atsirado pas mus, panašu, kad ne vienas geriausių. Džiaugiamės, kad suteikėme jiems namus, meilę, o jie atsilygina mums tuo pačiu. Smagu grįžti į namus, kai tavęs laukia!

Fotografė Rūta Karčiauskaitė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė