“Keturkojį draugą iš gausybės Lilija rinkosi pati, bet iš tikrųjų tai kačiukas mus išsirinko.”

Lilija, mano dukrytė, paaugo ir jai žaisti vienai pasidarė liūdna, prisireikė draugužio, kad būtų linksmiau. Nusprendėme, kad norime kažką išgelbėti ir tai turėtų būti aktyvus kačiukas, kuriam būtų nesunku adaptuotis, ir ne per mažas, kad Lilija jo nenuskriaustų. Nuvykome į „Lesės“ prieglaudą. Keturkojį draugą iš gausybės Lilija rinkosi pati, bet iš tikrųjų tai kačiukas mus išsirinko.

Jis buvo ryškus ir garsus, labai norėjo išvykti su mumis. Lilija parodė į jį, iškart supratau, kad ji šito nori. Nebereikėjo daugiau žiūrėti, buvo aišku, kad jis važiuoja su mumis. Be galo drąsus, pats įlipo pas mus į kelioninį krepšį, o namuose tik atvykęs puolė lakstyti ir žaisti, todėl ir pavadinome jį Paraku. Jis greitas, pašėlęs ir laimingas, kad surado mus, o mes – jį.

Fotografė Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė