“Keliaudama kasdien su manimi į darbą ji susirado daug draugų, kuriuos kiekvieną kartą pasitinka džiaugsmo šokiu ir bandydama lyžtelėti veidą.”

Rugpjūčio 21 dieną atvėrusi savo Facebook paskyrą pamačiau mažyčio, mieliausio pasaulyje šunelio, kuris ieško namų, nuotraukas. Tą pačią sekundę supratau, kad ji rado mane, ir nedvejodama iškart garsiai visiems pranešiau: čia mano šuo Čičė! Po 2 valandų ji jau buvo jaukiai įsitaisiusi ant mano rankų. Įdomiausia tai, kad tuo metu neplanavau turėti šuns ir visiems visada kartojau, kad jei turėsiu, tai tik didelį, nes mažųjų veislių atstovai man nepatinka. Taip prasidėjo mūsų istorija.

Paradoksas, bet jau nuo pirmųjų dienų ypač džiaugiausi, kad Čičė yra kompaktiška. Mes viską darome kartu: einame į darbą, lankome svečius, keliaujame, važiuojame autobusu pas mano mamą ir t. t. Dar tik pusę metų drauge, bet jau patyrėme daug daugiau, nei galėjau tikėtis. Man asmeniškai yra smagiausia tai, kad Čičė ne tik mano geriausia draugė. Keliaudama kasdien su manimi į darbą ji susirado daug draugų, kuriuos kiekvieną kartą pasitinka džiaugsmo šokiu ir bandydama lyžtelėti veidą.

Daugiau Čičės gyvenimo akimirkų galite rasti Čičės Instagram paskyroje – chich_terrier, o norėdami susipažinti – užsukite į Vytauto Didžiojo universitetą.

Foto Vytautas Stirbys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė