“Ji yra drąsi ir nebijo naujovių – tai tiesiog puikus šuo.”

Esu Milda, gyvūnus myliu nuo neatmenamų laikų, tačiau tikriausiai labiausiai myliu šunis. Įvairiausius: pūkuotus ir plikus, didelius ir mažus, mano širdyje jie galėtų tilpti visi. Tad kai tapau savarankiška mergina, norėjau turėti savo geriausią draugą. Per gyvenimą mūsų šeimą yra užauginusi daug šunelių ir dabar mano artimųjų rate laksto kone 5 šunys, su kuriais nuolat pabendrauju, grįžusi į gimtinę.

Pati gyvenu Klaipėdoje, mažame butuke. Ilgai gyvenau viena, tad dažnai pasijutusi vieniša pagalvodavau: “O, kaip smagu būtų turėti mažą draugą šalia, kuris vizgintų uodegėlę”. Žinoma, mintys ir liko mintimis kone ketverius studijavimo metus, visuomet išgirsdavau griežtą VETO. Po ilgų derybų su savo sponsoriais (tėvais) ir su savo antrąja puse, pagaliau man įjungė žalią šviesą. Nors leidimą gavau neseniai, tačiau jau senokai žinojau apie Klaipėdos gyvūnų prieglaudoje “Linksmosios pėdutės” esančius mažylius ir jau žinojau, kurio norėčiau.

Taigi supirkę visus reikiamus daiktus, maistą ir guolį, važiavome parsivežti savo naujo šeimos nario. Pamenu pirmą susitikimą: Simba (toks jos dabartinis vardas) puolė mums su Luku į glėbį ir ėmė laižyti žandus. Iškart supratau, kad mudvi gerai sutarsime. Simbą jau turime tris savaites, kol kas ji iškrėtė keletą “zbitkų” (išdaigų, liaudiškai sakant), tačiau ji pasižymi imlumu dresūrai, vos per keletą kartų išmoko komandas SĖDĖK ir STOVĖK. Visada reikaliukus atlieka ant palutės arba bent labai labai šalia. Ji yra drąsi ir nebijo naujovių – tai tiesiog puikus šuo. Jau dabar įsivaizduoju, kaip mes visi trys – aš, Lukas ir Simba – apkeliausime Europą!

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Fotografė Aurelija Bacevičienė