„Suteikdamas šuniui naujus namus ir šilumą iš jo gavau dešimteriopai daugiau.“

Sato Istorija prasideda kaip ir daugelio pamestinukų – Facebook’e. Vieną vėlyvą savaitgalio vakarą benaršydamas internete pastebėjau skelbimą apie šunelį vardu Satas. Satas – Stafordšyro terjeras, jam jau vienuolika metų, per kuriuos teko nemažai išgyventi. Įsimylėjau jį iš pirmo žvilgsnio, negalėjau patikėti, kad senjoras turi praleisti gyvenimo galą be mylinčių namų. Visi žinome, kad tokio amžiaus gyvūnui labai sunku surasti naujus namus, daugelis nusisuka vien nuo minties, kad šuo ligotas, ne toks žaismingas.

Iš karto globėjos pasiteiravau, kokia šuns istorija. Sužinojau, kad Satas jau pakeitė kelis šeimininkus ir kad jam labai nesiseka, nors jis toks geras, žaismingas ir protingas šuo. Paskutinė šeimininkė jį net norėjo užmigdyti – man tai nesuvokiama protu. Supratau, kad aš būsiu tas, kuris suteiks jam naujus namus.

Dabar šuo turi naujus, saugius namus, labai mėgsta pogulius ant sofos, ilgus pasivaikščiojimus, žaidimus bei pilvuko kasymą! Aš tikiu, kad mes visi nusipelnome dar vieno šanso, o suteikdamas šuniui naujus namus ir šilumą iš jo gavau dešimteriopai daugiau. Mano draugas leidžia man save pažinti iš naujo.

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė