“Kažkaip po truputį vis artėjo artėjo ir dabar jau smagiai dūksta, išpūtę uodegas lakstydami po namus.”

Vos prieš porą mėnesių buvome plaidoję savo senutį šunį Marsą ir artimiausiu metu gyvūnų turėti neplanavome. O juo labiau – katinų. Aš apskritai buvau labiau šunų mylėtoja, katinų charakterio niekad nesupratau.

Ir atsitik tu man taip, kad vieną vakarą, išeinant iš dirbtuvių, koridoriuje išgirdome gailiai kniaukiant. Kampe išvydome rainiukę. Mažylė buvo išbadėjusi ir pasiilgusi žmogaus draugystės. Nors aplink buvo daugiau žmonių, bet kiti negalėjo priimti gyvūno pas save. O mes – galėjome. Tad apsiėmėme mažylę pagloboti, kol pradės normaliai valgyti ir sustiprės.

Planas buvo ieškoti jai šeimininkų. Bet ji buvo tokio mielumo ir šmaikštumo, kad įsimylėjome ir nusprendėme pasilikti. Makita (tokį jai davėme vardą) yra drąsi, smalsi ir žaisminga katytė. Kaskart grįžus namo reikalaudavo dėmesio ir žaidimų. Būdavo gaila, kad tokia aktyvi katytė per dieną viena uždaryta namuose, tad pradėjome svarstyti pasiimti antrą katiną. Pasvarstę apie pusmetį, pagaliau ryžomės tai padaryti, kai kraustėmės į kitą butą – manėme, bus geriausia, jeigu abiems katinams bus nauja aplinka ir nė vienas nesijaus „vadu“.

Tą pačią dieną nuvažiavome į „Tautmilės prieglaudėlę“ ir išsirinkome juodą katiną. Paimtas ant rankų prieglaudoje iškart ėmė garsiai murkti, manėme, kad bus labai meilus. Ko nesitikėjome – kad bus toks bailiukas. Pirmas dienas tupėjo po sofa, beveik nematėme jo. Bet jeigu tik pavykdavo prisiartinti ir pradėti glostyti, savisauga atsijungdavo ir jis jau voliodavosi murkdamas. Taip po truputį, daug žaisdami, glostydami, ir vaikščiodami atsukę nugaras, beveik prisipratinome bailųjį katiną. Jam davėme vardą Mačo, nes jis toks juodas ir gražus, o taip pat tikimės, kad toks vardas įkvėps daugiau drąsos.

Toliau laukė Mačo pažintis su Makita. Labai atsargiai bandėme juos pažindinti ir gana neblogai pavyko, kadangi Mačo neturi absoliučiai jokios agresijos, o Makita yra labai smalsi. Kažkaip po truputį vis artėjo artėjo ir dabar jau smagiai dūksta, išpūtę uodegas lakstydami po namus. Taigi planas pavyko – Makita turi žaidimų draugą, o Mačo rado namus. Win-win!

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė