Urtė, Edgaras ir Džiango

“Net draugai juokiasi, jog mūsų katinas turi daugiau žaislų nei bet kuris vaikas namuose.”

Mūsų šeimos nario vardas Džiango. Katinėlio atsiradimas namuose buvo svarstomas kurį laiką, tačiau tvirtai žinojau, jog noriu paimti jį iš globos namų. Taip ir padariau. Vieną gražią dieną nuvykau į VšĮ “Katino svajonė”. Važiavau ten su mama, nes mano sužadėtinis sakė, jog jam gali neatlaikyti nervai ir paims visus ten esančius gyvūnus. Manau, kad tai buvo likimas. Vos įėjus į globos namelius, pasitiko krūva norinčių važiuoti NAMO. Tačiau kitame kambaryje išgirdau, tiesiogine ta žodžio prasme, rėkiantį ir kviečiantį užeiti katiniuką. Ką jūs manote, vos man priėjus prie narvelio, kuriame jis buvo, ir įkišus pirštą, kad galėčiau su juo pasisveikinti, jis pauostė mane, uždėjo savo leteną ir nurimo. O paėmus ant rankų pradėjo garsiai ir godžiai murkti. Viskas. Širdis ištirpo ir paraginau jį važiuoti namo. Kuomet jį paėmėme, tikslaus amžiaus nežinojome, bet veterinarai sakė, kad tai yra apie 3 mėnesių jauniklis. Pargrįžome  namo sėkmingai ir vos įėjus pro duris jam pasidarė aišku, o po to ir mums, kad jis čia šeimininkas. 

Nuo tos dienos praėjo beveik metai. Tas laikas yra kupinas šypsenų, juoko, murkimo, džiaugsmo, kartais pyktelėjimo dėl išdaigų, bet vos tik ateina pas tave ant kelių, išsilydai ir viskas būna kaip buvę. Kodėl pavadinome Džiango? Nes kaip ir tame filme ištrūkęs Džiango randa savo laimę. Net draugai juokiasi, jog mūsų katinas turi daugiau žaislų nei bet kuris vaikas namuose. Katinėlis charakterį turi – siurblys jam ne draugas, o dėžutės jo favoritės. Maistui pakankamai išrankus, gurmanas mat. O ir šiaip dėmesį mėgsta, puikiai sutaria su kitais žmonėmis. Kartais įsijungia nakties siuto režimas ir ankstyvojo žadintuvo vaidmuo, tačiau šiuos dalykus tenka toleruoti.  Kasdien dėkoju likimui už tai, jog turime Džiango.

Foto Gerda Ruzgienė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Brigita ir Faustas
Laura, Modestas, Muchtaras ir kt