„Ir taip, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio!”

 

Mūsų istorija trumpa,bet su laiminga pabaiga!

Nusipirkusi Tonį, išpildžiau didžiausią savo vaikystės svajonę. Negaliu sakyti,  kad aš jį išsirinkau, tai jis mane išsirinko. Kol kiti šuniukai lakstė aplink mano tėtį,Tonis žiūrėjo į mane – lėtai priėjo, toks storuliukas, ir atsisėdo prieš mane. Ir taip, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Negalejau pasakyti ne. Praėjo maždaug dveji metai.

Gyvenimas klostėsi įprasta vaga, kol vieną dieną, sulaukėme skambučio su pasiūlymu vykti į Daniją. Daug laiko apgalvoti neturėjome, po kelių dienų turėjome pradėti darbą.

Palikau Tonį tėčiui, žinojau – jis gerose rankose.

Išvykus beprotiškai pergyvenau – šeimos ilgesys, kaltės jausmas dėl šuns…

Kai apsipratome Danijoje, suskubome ieškotis savo buto. Tad ilgai nelaukėme, išsinuomavome butą ir pradėjome ruoštis Tonio atvykimui.

Pamenu, paskambinau tėvams ir sušukau: „ruoškit Tonį į Daniją!!!” Aišku, visi mane atkalbinėjo, kam tas vargas ten. Bet aš laikiausi savo, tad Tonį paruošė per dvi savaites – siepas ir čipas. Čipo patikra ir Tonis jau ”mikriuke“. Vežėjus suradau internetu. Ačiū vairuotojui, kad nepabijojo tokį didelį šunį vežti.  Nuo tos dienos mes nebesiskiriam. Taip ir keliaujam Danija – Lietuva jau ketvirti metai. Visiems palinkėčiau nepamiršti tų, kurie mums rūpi ir kuriems mes rūpime.  Jų mylinčios akys ir nuoširdi meilė praskaidrina net niūriausią dieną….

 

Foto iš asmeninio archyvo

Tekstą redagavo Miglė Narbutaitė