„Tai ypatinga istorija apie ypatingą draugystę.“

Tai ypatinga istorija apie ypatingą draugystę. Arnoldas visą gyvenimą augo globos namuose. Jis gimė neregiu, tad pasaulį tik jautė. Berniukas labai bijojo gyvūnų, nes negalėjo jų matyti ir suprasti. Išgirdęs šunį, jis puldavo slėptis. Kai Arnoldas rado namus, juose gyveno dvi didelės kalaitės. Jos taip pat atkeliavo iš gyvūnų prieglaudos. Ir įvyko stebuklas – berniukas ir kalaitės susidraugavo. Jos abi visa savo šuniška širdimi rodė jam meilę ir atsidavimą. Arnoldas nustojo bijoti šunų, o su kalaitėmis tapo geriausiais draugais.

Tačiau atsitiko nelaimė. Viena iš kalaičių sunkiai susirgo ir po kurio laiko užgeso. Arnoldas skaudžiai išgyveno jos netektį, o susitaikęs  su skausmu, pirmą kartą gyvenime užsimanė šuniuko. Jį  rado prieglaudoje „Gyvybės vagonėliai“.  Arnoldas lankė šuniuką, jį jaukinosi ir be galo džiaugėsi, kai šis atsirado mūsų namuose. Šuniukui davė vardą Julius. Tai vardas žmogaus, kuris pirmą kartą berniuko gyvenime pažadėjo jį apginti. Šuniukas greitai priprato naujuose namuose. Teko paklusti vyresnei kalaitei, bet savo santykius jie greitai išsprendė. Dabar Julius mėgina kalbėti užsienio kalbomis. Kai jam reikia į lauką, pradeda prašyti „mau“, jei tai nesuveikia, ima kartoti „mama, mama, mama“. Dabar abu laimingi – berniukas ir jo šuniukas.

Foto Greta Kniežaitė – Novikovienė