„Bartas pats nuostabiausias, mieliausias ir geriausias šuo, kokį tik gali šeimininkas turėti.“

Prieš porą metų Bartą paėmiau iš nuostabios laikinos globėjos Indrės Pileckienės, kuri šiuo metu jau yra įsteigusi VšĮ „Dogspotas“. Tuo metu jis keletą mėnesių glaudėsi Indrės šeimoje. Bartas buvo vienas iš daugelio augintinių, kuriuos Indrė ir jos vyras Artūras pastatė ant kojų ir perdavė man. Esu be galo dėkinga Indrei už visą juodą darbą (šunelio pirminė apžiūra ir nustatytų ligų gydymas), kurį ji padarė, iki Bartas atkeliavo pas mane į namus.

Barto istorija ne pati linksmiausia – jis atkeliavo iš Ukmergės, kur buvo atvežtas veterinarui užmigdyti. Manau, kad pagrindinė priežastis, dėl ko jo atsisakė šeimininkai – ligų rinkinukas. Bartas serga epilepsija, yra alergiškas, turėjo stuburo išvaržą. Tačiau, nepaisant visko, svajojau priglausti augintinį iš prieglaudos ir suteikti jam antrą šansą.

Bartas pats nuostabiausias, mieliausias ir geriausias šuo, kokį tik gali šeimininkas turėti. Man jis yra pats pačiausias ciucis. Meilės porcijas dalina negailėdamas savęs visai šeimai, draugams ir dar kaimynus sugeba pakalbinti. Svečius ir šeimininkus visada pasitinka su žaislu dantyse. Bartas yra maksimalistas – jei žaidžia, tai žaidžia su 100 procentų atsidavimu, jei miega, tai miega kietai – rytais turiu jį pakelti išeiti pasivaikščioti. Jis dievina vandens žaidimus, būdamas gamtoje prikrečiau daugybę linksmų išdaigų (tai nugriaužia sodyboje pastatytos „meno skulptūros“ koją, tai bėgioja it pašėlęs paskui žoliapjovę ir t.t.).

Gyvenimas su Bartu tapo dar linksmesnis, įvairesnis, sveikesnis – lauke praleidžiu tris kartus daugiau laiko nei iki Barto atsiradimo. Meilės gaunu su kaupu ir dar truputėlį, be to, gera porcija vitamino C kasdien yra garantuota. Kaip matote, vieni privalumai priglaudžiant augintinius iš prieglaudų. Blogo savo gyvenime pamatę, augintiniai naujiems šeimininkams atsilygina begaline meile ir dėmesiu.

Fotografė Aurelija Pakeltytė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė