“Buvo visko, džiaugsmo, juoko, ašarų, visko tiek daug, bet galiausiai kalbėti norisi tik apie pačius geriausius dalykus, nes to ir esame verti visi trys.”

Mūsų trumpa istorija, kuomet iš didžiausių dilemų, pasirinkti “prancūzą” ar “anglą”, namuose atsirado visai net ne buldogiška meilė – Raja. Ši meilė prieš devynis mėnesius pas mus atkeliavo iš Tautmilės prieglaudos, įsikūrusios netoli Baltarusijos sienos. Susiradę Rajos nuotrauką internete, prieglaudų skelbimų platybėse, vieną dieną iš Kauno patraukėme visai nekuklion kelionėn, vildamiesi, kad Raja ten mūsų laukia lygiai taip pat, kaip mes jos savo namuose. Taip ir buvo – iš būrio šunų prieglaudos sodyboje, lyg žinodama, mūsų automobilį ji pasitiko pirmoji.

Rajai tuomet buvo apie 5-6 mėnesiai, prieglaudoje atsidūrusi su dar dviem savo seserimis Ronja ir Plėšike. Taip taip, tai trys seserys, pavadintos  klasika tapusio kūrinio “Ronja, plėšiko duktė” garbei. Ji jau buvo likusi paskutinioji nepaimta į globą kalytė. Vardas jai taip tiko, kad nekilo nei minties jo pakeisti! Drąsi, energinga ir stipri – tokia yra mūsų Raja.

Nuo pat pirmosios dienos iki šios minutės niekuomet neleidome sau pagalvoti, kad mūsų pasirinkimas pasiimti būtent šį šunį buvo kažkoks neapgalvotas, sunkus ar varginantis. Buvo visko, džiaugsmo, juoko, ašarų, visko tiek daug, bet galiausiai kalbėti norisi tik apie pačius geriausius dalykus, nes to ir esame verti visi trys. Taip ir gyvename. Turime sau “vaiką”, kurį kartu vežiojamės visur, kur tik yra menkiausia galimybė. Rodos, automobilis Rajai jau nuo mažens patapo ramybės zona, kur vos įlipusi sudeda bluostą ir tyliai ruošiasi naujai kelionei. Dalyvaujame “Kauno šunys” susitikimuose, laisvalaikiu einame į šunų parkus, kas antrą dieną nubėgame po 6 kilometrus, o savaitgalius dažniausiai leidžiame lankydami kitus Lietuvos miestus arba svečiuojamės pas tėvus. Čia Rajos draugiją nuolat palaiko dar keli šunys – su jais sutaria puikiai, nuo pat mažens prie visų stengiasi prieiti, susidraugauti. Raja draugė ir visų žmonių, ypač vaikų. Nepaisant to, kad kažkada kažkam buvo nereikalinga ir išmesta, rodos, jos gėris vis vien nugalėjo pasaulio blogį, šis šuo nuostabus.

Fotografas Lukas Jurgis Bižys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė