“Juokaudami vadiname ją namų princese, nėra minkštų vietų, kurių ji nebūtų išbandžiusi.”

Anglų buldogas buvo vaikystės svajonė. Kai pribrendome turėti šunį, apie tai pasakiau vyrui, bet jis griežtai nenorėjo tokio šuns. Nepasidomėję padarėme klaidą ir pirmą šunelį įsigijome iš daugintojų. Gaila, kad tokiomis aplinkybėmis, bet sužinojome apie organizaciją VšĮ “DogSpotas”. Susidūrę su išmestų, nukankintų, dauginamų šunų problema, nusprendėme daugiau niekada nepirkti, o tiesiog priglausti tokį, kuris tapo nereikalingu.

Turimą šunelį palikti vieną namie, kai abu dirbome, atrodė labai savanaudiška, todėl apsvarstėme antro šuns įsigijimą. Parašiau Indrei (VšĮ “DogSpotas” vadovei), ji pasakė, kad turi mums variantą, ir parodė filmuką. Kaip šiandien prisimenu, kad tą video peržiūrėjau gal 30 kartų (dar ir dabar kartais pažiūriu). Suabejojau, nes kiek baiminausi imti kalytę. Na, bet nuvažiavome susipažinti ir taip pat pažiūrėti jau turimo šuns reakcijos. Tiek ir užteko. Po savaitės Ivy jau buvo pas mus. Ir dabar jau 2 metus gyvename kartu. Kodėl Ivy (Aivi)? Nes pirmasis šuo Batman, o Ivy to paties komikso veikėja. Taip pat atbėga pakviesta kaip “mergytė”.

Pradžia buvo sunki. Ivy gyveno tvarte ir buvo “buldogai pigiau” fabrikėlis. Niekada nesuprasiu to žmogystos, kuris kėlė prieš ją ranką (ar koją). Šią traumą ji pamena iki šiol ir, manau, prisimins dar ilgai. Pradžioje labai bijojo vyrų ir staigių judesių. Šiuo metu Ivy daug drąsesnė, labiau pasitikinti žmonėmis.

Ivy ramus ir tingus šuo. Daug mieliau renkasi patogius gulinėjimus nei pasivaikščiojimus ar žaidimus. Labiausiai patinka, kai kas kaso nugarą. Būna dienų, kai dėmesio ji tiesiog prašosi. Pasilipa kur aukščiau, žiūri į namiškius ir leidžia nepasitenkinimo garsus, kad neva jos niekas neglosto, nekreipia į ją dėmesio. Ivy nemėgsta likti viena. Nesvarbu, kad kitas šuo lieka su ja, bet jai labai reikia žmogaus artumo. Mums esant namie ji guli, šildosi saulėje, o palikta vos kelioms valandoms pradeda sprogdinti guolius, lovas. Kartą atsikėlusi 5 val. ryto neturėjo ką veikti, mes nesikėlėme, tai ji namų gėles sutvarkė pagal save. O kai atsikėlėme ir pradėjome viską tvarkyti, tai ji tiesiog nuėjo ilsėtis po tokių varginančių darbų.

Draugystę su kitu namie esančiu šunimi labiau galima pavadinti santykiais iš reikalo. Labai skirtingas būdas tiesiog nesuveda bendrai veiklai. Bet šunybėms krėsti kažkaip sugeba susivienyti. Tai jei reikia pavaikyti kaimynų katinus, išversti tvorą ar bėgti ką nors aploti, tai jie būna tikra komanda. Ivy labai meili, bet turinti savo nuomonę. Dėl šios priežasties kitas namie esantis šuo ir laiko atstumą. Juokaudami vadiname ją namų princese, nėra minkštų vietų, kurių ji nebūtų išbandžiusi. Tingioms dienoms išsirenka pačią patogiausią namų kampelį ir tik pabandyk ją iš ten iškrapštyti. Bet kam krapštyti, visada galima įsitaisyti šalia ir jausti jos šilumą ir didelę meilę mums.

Norėtume paskatinti žmones ne pirkti, o priglausti. Šuneliai niekuo nekalti, kad papuolė ne pas tuos žmones. Suteikime jiems meilę, jaukius namus ir leiskime vėl patikėti žmonėmis. Ir priglaustas šuo tikrai nėra koks kitoks, nei tas nupirktas mažylis, kurį neva visi labai nori “išsiauklėti pagal save”. Suaugęs šuo taip pat ne kvailys, jis pripranta pie namie vyraujančių taisyklių, ritmo. Jie taip pat nori turėti namus ir savo žmogų. Mylėkime tuos, kuriuos prisijaukinome, ir neleiskime jų skriausti.

Foto Rasa Tamašauskaitė

Tekstą redagavo Milda Bukantytė